Seminarai

„Heritas“ ypatingą dėmesį skiria seminarų erdvei, kurioje skirtingų sričių specialistai dalinsis savo mokslinėmis ir praktinėmis įžvalgomis kultūros paveldo ir jo restauravimo temomis. Parodos lankytojai turės galimybę  pasirinkti pranešimus bei diskusijas pagal juos dominančius teorinius aspektus: medinę ir mūrinę architektūrą, istorinius interjerus bei baldus, paveldo objektų pritaikymo naujoms paskirtims praktikas. Praktinę seminarų pusę užlipdys sėkmingų restauracijų pavyzdžiai, naujausių restauravimo technologijų ir paveldo objektams draugiškų medžiagų pristatymai, praktiniai patarimai nekilnojamojo kultūros paveldo objektų savininkams bei retai akcentuojamos ekonominės kultūros paveldo vertės analizė.

Tikimės, kad pristatomi pranešimai suteiks įdomios, pritaikomos informacijos bei išprovokuos viešas diskusijas apie geras ir blogas tvarkybos praktikas. Seminarų erdvė yra atvira kiekvienam paveldo vartotojui!

  • Investicija į kultūros paveldo objektą – svajonė ar realybė?
  • Nekilnojamojo kultūros paveldo restauravimas – pergalės ir klaidos.
  • Naujausios technologijos bei medžiagos, naudojamos nekilnojamojo kultūros paveldo restauravimui – ką naudoti ir ko vengti.
  • Konkretūs žingsniai, kaip elgtis įsigijus NT senamiestyje ar kt. saugomoje zonoje.
  • ir kt.

Parodos metu seminaruose atsispindės problematika, bus viešai diskutuojama apie geras ir blogas tvarkybos praktikas, spragas, pristatomi konkretūs restauruotų objektų pavyzdžiai, verslas kultūros paveldo objektuose bei dalijamasi įvairia praktine, naudinga ir aktualia informacija.

Pranešimai:

Andrijana Filinaitė – nuo 2014 m. dirba kultūros paveldo srityje. Šiuo metu yra Kauno miesto savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vyriausioji specialistė – Kauno modernizmo architektūros įrašymo į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą kuratorė. Nuo 2017 m. – Valstybinės kultūros paveldo komisijos narė.

Pranešimas „
Pasaulio paveldo vietos kultūrinio turizmo kontekste: ar mes padarėme namų darbus?“

Kultūrinis turizmas – vis dar neišnaudota Lietuvos galimybė tiek lokaliu, tiek ir tarptautiniu mastu. Ypač jei kalbame apie Pasaulio paveldo vietas Lietuvoje. Ar didžioji visuomenės dalis jau atrado autentišką Lietuvą? Ar informacijos sklaida, susijusi su Lietuvos kultūros, istorijos ir gamtos vertybėmis, įtrauktomis į UNESCO sąrašus, yra pakankama? Ko galėtume pasimokyti iš kitų šalių?

  

 

Dr. Dalia Klajumienė – humanitarinių mokslų daktarė, dailėtyrininkė, meno istorikė. Jau dvidešimt metų dirba VDA Dailėtyros institute, nuo 2006 m. vadovauja Kultūros paveldo skyriui, dėsto VDA Paminklotvarkos katedros ir VU Istorijos fakulteto studentams. 2017 metų Lietuvos mokslo premijos laureatė humanitarinių ir socialinių mokslų srityje.

Pranešimas „Kaip skaityti XVIII a. II p. – XX a. pr. Lietuvos pasaulietinių interjerų dekoro raštą?“

Renginio dalyviai sužinos, kaip atpažinti ir teisingai įvertinti pasaulietinių istorinių interjerų dekoro elementus, ką jie liudija apie skirtingų laikotarpių estetiką, madą ir gyventojų įpročius, kokie XVIII a. II p. – XX a. pr. dekoravimo būdai ir apdailos medžiagos yra nepelnytai pamiršti, nedovanotinai naikinami.

 


Jūratė Markevičienė
ICOMOS narė, ICOMOS tarptautinio mokslinio komiteto mokymui (ICOMOS CIF) narė-ekspertė, Lietuvos Respublikos valstybinės kultūros paveldo komisijos narė.

Pranešimas „Prižiūrėti, konservuoti, restauruoti: apie žinias ir kompetencijas“

Pranešime nagrinėjami mokslinių tyrimų ir profesinių kompetencijų paveldo saugos praktikoje ypatumai, klasifikuojamos skirtingiems procesams, etapams ir veikloms būtinos žinios ir kompetencijos – nuo mokslinių tyrėjų ir restauratorių iki amatininkų ir paveldo savininkų. Pagrindiniai saugos procesai yra: identifikavimas bei interpretavimas, priežiūra bei tvarkymas, konservavimas, restauravimas, pateiktis, pritaikymas naudoti. Kiekvienam reikia nevienodos rūšies, turinio bei aprėpties mokslinių žinių, duomenų ir kvalifikacijos.

Neapibrėžus šių skirtumų, neįmanoma kryptinga, sklandi ir efektyvi paveldo sauga. Todėl praktikoje pasitaiko neatitinkamų – perteklinių, nepakankamų, nesusijusių, ne laiku, net nekompetentingai atliktų tyrimų ir darbų.  Jiems išvaistomi finansiniai, žmogiškieji ir laiko ištekliai, o dėl netinkamai parinktų žinių sričių, veiklų ir profesijų kyla grėsmių paveldui. Pranešime, lyginant su tarptautine patirtimi, siūloma, kaip galėtume sisteminti mokslinius tyrimus, veiklas ir kompetencijas, siekdami Lietuvoje efektyviausios praktikos.

 

Aistė Dičkalnytė – menotyrininkė, VDA doktorantė.

Pranešimas „Art deco baldai Lietuvoje: dizainas ir istorija“

Pastaraisiais metais padidėjo ne tik tyrėjų, bet ir visuomenės dėmesys tarpukario Lietuvos dizainui. Prie išaugusio populiarumo neabejotinai prisidėjo Kaunui suteiktas dizaino miesto statusas bei Europos paveldo ženklas ,,1919-1940 m. Kaunui“. Rengiamos šio laikotarpio kasdienybės kultūrą pristatančios parodos, kuriose demonstruojami ir art deco baldai. Tad šio stiliaus baldai neblogai žinomi visuomenėje, turi paklausą ne tik tarp antikvaro mylėtojų, bet ir tarp eilinių gyventojų, kuomet dėl modernumo yra lengvai priderinami prie šiuolaikinio interjero. Visgi nepaisant šio stiliaus baldų populiarėjimo, stokojama gilesnių žinių apie jų dizaino specifiką, raidos istoriją ir paplitimą Lietuvoje. Pranešime siekiama atskleisti art deco koncepciją, nulėmusią dizaino savitumus, bei stilistinius skirtumus nuo modernizmo baldų. Taip pat bus apžvelgiamas lietuviškasis istorinis kontekstas. Gilinamasi, kada ir kokių gyventojų interjeruose šie baldai išpopuliarėjo, kas juos gamino, kokios buvo kūrybinės įtakos.

 

Dr. Margarita Janušonienė – humanitarinių mokslų daktarė, dailėtyrininkė, paveldosaugininkė. Nuo 1991 m. dirba Kultūros paveldo departamente. Lietuvos dailės istorikų draugijos narė, Lietuvos kultūros tarybos ekspertė. Nuo 1996 m. – atestuota nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos ekspertė (etnokultūrinio, architektūrinio, istorinio, memorialinio, dailės nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo specialioji ekspertizė).

Pranešimas „Pivašiūnų ir Simno bažnyčių altorių tyrimai ir restauravimas“

Pranešime bus pristatyti Pivašiūnų ir Simno bažnyčių altorių ir jų priklausinių (skulptūrų, paveikslų) tyrimų ir restauravimo darbai.

Pivašiūnų bažnyčios interjero ir altorių tyrimo bei restauravimo darbai buvo atliekami 2008-2015 metais. Atlikus istorinius ir polichromijos tyrimus nustatyti pirminiai altorių spalviniai sprendimai. Jie akivaizdžiai skyrėsi nuo sovietmečio remontų metu suformuoto interjero vaizdo. Po altorių ir juose buvusių skulptūrų bei paveikslų restauravimo darbų bent iš dalies buvo atskleistas pirminis bažnyčios interjero dekoravimo spalvinis sprendimas.

 

Eglė Bagušinskaitė – istorikė, VDA doktorantė, nuo 2013 m. dirba Kultūros paveldo centras, Kilnojamųjų objektų poskyryje.

Pranešimas „Kokie baldai puošė XIX a. II p. – XX a. pr. Vilniaus interjerus?“

Remiantis rašytiniais, ikonografiniais šaltiniais pranešime pristatoma XIX a. II p. – XX a. pr. Vilniaus privačiose ir viešose erdvėse naudotų baldų įvairovė – tipai, gamyboje naudotos medžiagos, jų apdirbimo technologijos, dekoro elementai. Parodomos tuo laikotarpiu plitusios mados, modernizacijos veikiamų procesų įtaka ir atspindžiai baldų išvaizdoje. Atkreipiamas dėmesys į įsigalėjusios masinės baldų produkcijos  specifiką, supažindinama su baldų gamintojų atribucijos klausimais ir galimybėmis. Pranešime pasitelkiama vizualinė medžiaga – praeities pasaulietinių interjerų, juose naudotų baldų vaizdai, užfiksuoti senosiose istorinėse fotografijose, taip pat parodomos erdvės, kuriose išliko autentiškas patalpų suskirstymas bei apstatymas.

 

 Dr. Jurgita Kristina Pačkauskienėmenotyros krypties humanitarinių mokslų daktarė, dirba Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. Mokslininių tyrimų kryptys: sepulkralinė kultūra, dailieji geležies ir ketaus dirbiniai.

Pranešimas „Pažintis. Vilniaus Šv. Eufrosinijos (Liepkalnio) kapinės“.

Pažintis. Vilniaus Šv. Eufrosinijos (Liepkalnio) kapinių paminklai

Pranešime pristatomos vienintelės išlikusios ir tebeveikiančios Vilniaus stačiatikių kapinės – Šv. Eufrosinijos arba Liepkalnio: svarbiausieji statiniai, reti ir didžiausią meninę ir/ar istorinę vertę turintys antkapiniai paminklai. Atskirai aptariami retauruoti paminklai. Pranešimo tikslas – atkreipti tyrinėtojų ir visuomenės dėmesį į menkai pažįstamą Vilniaus stačiatikių kultūros paveldo objektą, savo reikšme prilygstantį kitoms istorinėms Vilniaus kapinėms.

 

Dr. Alantė Vataitė-Gagačnuo 2009 metų dirba Kultūros paveldo centre. 2012 m. ji tapo Europos sietynų, šviesos ir apšvietimo draugijos ir dokumentacijos centro „Šviesa ir stiklas“ nare. 2015 m. Vilniaus dailės akademijoje apgynusi daktaro disertaciją „XVII a.–XX a. 4 dešimtmečio sietynų paveldas Lietuvoje“ Alantė tęsia tyrimus istorinių apšvietimo priemonių srityje.

Pranešimas „Pažinti spindesį: Lietuvos sietynų paveldas internete“

Pačios puošniausios, nuo lubų nuleidžiamos ir daug šviesos skleidžiančios apšvietimo priemonės vadinamos sietynais. Jų ilga ir turtinga istorija atskiruose Europos kraštuose dar tik pradedama išsamiau tyrinėti. Beveik dešimtmetį sietynų raidą Lietuvoje tirianti Alantė Valtaitė-Gagač pristato inovatyvų projektą – virtualų katalogą „Lietuvos sietynų paveldas“. I-asis etapas, kurio metu suskaitmeninta ir aprašyta  daugiau nei 50 sietynų iš Lietuvos nacionalinio, Lietuvos dailės, Trakų istorijos muziejų, bažnyčių ir įv. viešų interjerų Vilniaus apskrityje, buvo įgyvendintas per 2017-2018 metų pradžią su Lietuvos kultūros tarybos parama. Kataloge pateikiamos profesionalų darytos sietynų fotografijos, duomenys apie sietynų pagaminimo laiką, vietą, medžiagas, technikas, išsamūs dirbinių aprašai. Tikimasi, kad svetainė pasitarnaus ne tik kultūros paveldo specialistams, muziejininkams.

 

Michael Pojarov –  Remmers Gruppe AG“ Rytų  Europos regiono vadovas. Nuo 2015 m. dalyvauja įvairiuose strateginiuose projektuose „Remmers International“ padalinio tolesniam vystymuisi. Nuo 2018 m. jis yra „Statinių apsaugos ir renovacijos“ komandos vadovas ir aktyviai remia „Remmers Gruppe“ internacionalizavimą.

Pranešimas „Istorinių pastatų restauracija ir priežiūra“

1. Arte Mundit – unikali pastatų restauravimo ir valymo sistema, kuri buvo specialiai sukurta istorinių pastatų priežiūrai. Švelnios procedūros metu nuvalomi vertingų skulptūrų ir ornamentų paviršiai – pradedant nuo pavienių akmenėlių iki visos katedros.

2. Kiesol C – apsauga nuo kylančios mūro drėgmės. Greitas ir paprastas horizontalios hidroizoliacijos įrengimas. WTA sertifikuotas efektyvus injektavimas net ir esant itin didelei mūro drėgmei (iki 95 %).

 

Aelita Ambrulevičiūtė – Vilniaus universiteto, Istorijos fakulteto vyresnioji mokslo darbuotoja.

Pranešimas: „NE-PAVELDAS: WC ir kiti miesto sanitarines-higienines sistemos objektai“

Sanitarinės-higieninės sistemos modernizacija – yra vienas svarbiausių moderniųjų laikų miesto modernizavimo(si) bruožų (greta modernaus miesto komunikacijos tinklo ir viešojo transporto, apšvietimo ir kita), tačiau šios gyvenimo sferos „paveldo objektai“ kaip menkaverčiai arba nugriauti, neišsaugoti, apleisti, arba užkasti giliai po žeme. Šiuo pranešimu ir sieksime atkreipti dėmesį į miestų sanitarinės-higieninės sistemos paveldo objektus, miesto ekologijos problemas XIX a. Vilniuje. Pranešimas parengtas įgyvendinant mokslo projektą „Vilniaus, Kauno, Gardino ekologija ir sanitarinė-higieninė sistema 1870–1914 m. Europos miestų modernizacijos kontekstuose“ (sutarties Nr. S-MOD-17-9), vykdomą pagal Lietuvos mokslo tarybos remiamą veiklos kryptį Modernybė Lietuvoje.

 

Audronė Audzevičiūtė-Daubarienė dendrologė, Birštono miesto kraštovaizdžio architektė.

Pranešimas „Medis, kaip paveldo aplinką formuojantis veiksnys“

Medžių reikšmė ir vaidmuo kraštovaizdyje bei kultūros paveldo paminklų aplinkoje: kas yra svarbu ir į ką reikia kreipti dėmesį, tvarkant aplinką? Kaip žmogus tvarkydamas medį keičia ne tik tą medį, bet ir visą aplinką? Ar tikrai dideli medžiai yra grėsmingi ir pavojingi? Kaip jie tampa pavojingais? Pagrindinės daromos klaidos, kai bandoma keisti ar tvarkyti medžius ir ką reikia žinoti, kad jų nebedarytume.

 

Asta Grubinskaitė I–os kategorijos restauravimo chemikė – technologė, nuo 2012 m. dirbanti Kultūros paveldo centro Duomenų skyriaus Detaliųjų tyrimų poskyryje paminklotvarkininke. Vykdo nekilnojamųjų kultūros paveldo objektų cheminius tyrimus bei teikia restauruojamų objektų technologines rekomendacijas. Nuo 2017 m. dėsto Vilniaus dailės akademijos Paminklotvarkos katedroje.

Eglė Gražėnaitė – chemikė, nuo 2016 m. dirbanti Kultūros paveldo centro Duomenų skyriaus Detaliųjų tyrimų poskyryje paminklotvarkininke. II–os kategorijos restauravimo technologijų chemikė – tyrėja, besispecializuojanti polichromijos cheminiuose tyrimuose.

Pranešimas „Nekilnojamas kultūros paveldas pro mikroskopą: nematoma realybė“

Turbūt jau daugeliui iš mūsų einant gatve yra įprasta stebėti ir pastebėti mus supančių pastatų grožį, architektūrinius niuansus, tačiau retas kuris susimąstome apie jų medžiagiškumą ir svarbą. Ne tik mums įprasti taikomosios dailės kūriniai, bet ir pastatų senas tinkas, lipdyba ir sienų tapyba yra ypač vertingi kultūros paveldo objektai.  Kultūros paveldo pastatų priežiūra ir restauravimas prasideda nuo tyrimų.

Norint išsaugoti autentiškumą ir išlikusius elementus, būtina žinoti, iš ko jie padaryti, kokie pokyčiai juose vyksta ir kokias technologijas taikyti juos restauruojant. Pranešime bus pristatoma, kokia yra taikomųjų mokslinių tyrimų svarba, aktualumas istoriniu lygmeniu ir kokias meistrų paslaptis jie gali atskleisti.

 

Dr. Adomas Vitas –  Vytauto Didžiojo universiteto Gamtos mokslų fakulteto Aplinkos tyrimų centras.

Pranešimas „Dendrochronologinis datavimas Lietuvoje ir jo perspektyvos“

Pranešime apžvelgiama dabartinė dendrochronologinio medienos datavimo būklė Lietuvoje ir ateities perspektyvos. Medinių objektų (pastatų konstrukcijų, baldų, ant medžio lentų tapytų paveikslų ir t.t.) datavimas dendrochronologiniu metodu yra plačiai taikomas tyrimo metodas Vakarų Europoje. Pirmieji pastatų datavimai atlikti Vokietijoje XX a. 4 deš., nors platus metodo taikymas prasidėjo tik 6–7 deš.
Lietuvoje, skirtingai nuo Vakarų Europos, pirmieji dendrochronologinio datavimo darbai atlikti tik XX a. pabaigoje. Tą lėmė įvairios priežastys: skirtingos medžių rūšys pastatų konstrukcijose, riboti mokslinės informacijos mainai iki 1990 m. bei itin retas absoliučiai datuotų ilgaamžių chronologijų tinklas gretimose šalyse. Bažnyčių, vienuolynų ir kitų senų pastatų konstrukcijų mediena, paimta XX a. 8–9 deš. vykusių rekonstrukcijų metu, sudarė sąlygas sudaryti ilgaamžes pušies ir eglės chronologijas Lietuvai. Valdovų rūmų teritorijoje vykę archeologiniai kasinėjimai suteikė unikalią galimybę panaudoti dendrochronologinį datavimą bei praturtino dendrochronologinių duomenų bazę Lietuvoje nauja ir unikalia informacija.
Dabartiniai dendrochronologinio datavimo pasiekimai, patirtis ir sukurtos ąžuolo, pušies bei eglės chronologijos sudaro pakankamai plačias galimybes šio metodo, kaip pagalbinio instrumento, taikymui Lietuvos kultūros paveldo objektų datavimui. Pranešime bus pristatomi svarbiausi dendrochronologinio datavimo rezultatai Lietuvoje bei metodo galimybių ribos.

 

Viktorija Bružaitė-Kazlauskienė  – Valstybinis turizmo departamentas

Pranešimas „Kultūros paveldas ir darnusis turizmas: kaip ugdyti keliautoją?“

Turizmas – viena jautriausių industrijų, daranti tiesioginę įtaką gamtai, kultūros paveldui ir vietos bendruomenėms. Tarptautinės organizacijos atkreipia dėmesį – siekiant išvengti neigiamų ir dažnai negrįžtamų padarinių, norint nukreipti turizmo plėtrą teigiama linkme, būtina taikyti darnios plėtros principus. Komunikacija čia tampa vienu iš kertinių aspektų – kaip reikėtų perteikti žinutę atvykusiam turistui, siekiant skatinti jo sąmoningą, atsakingą požiūrį į paveldo vertybę? Kokias rinkodaros priemones galime panaudoti, siekdami darnesnio turizmo mūsų šalyje?

 

Dr Claus-Peter Echter – Secretary General CIVVIH, ICOMOS and Council Member EUROPA NOSTRA.

Pranešimas „Values of cultural heritage and sustainable development“

In several parts of the world, researchers, activists and cities have designed evaluation frameworks that aim to assess and visualise the role of cultural heritage in sustainable development, including its social, economic, environmental and cultural impacts. This presentation will involve the presentation of a range of experiences in this field, What are the socio-economic benefits generated by cultural heritage projects?

The Cultural Heritage Counts for Europe Project led by Europa Nostra demonstrates the potential of cultural heritage as a strategic resource for creating a more sustainable and a more prosperous Europe. Special focus and recognition should be given to the positive contribution of heritage to regional and local sustainable development – as a basis for smart and sustainable growth and a resource for fostering inclusive, innovative and reflective societies.

I will also inform about another report of the Horizon 2020 Expert Group on Cultural Heritage ‘Getting cultural heritage to work for Europe’. The report was carried out in 2015 with the support of the Directorate General for Research and Innovation of the European Commission. The report argues that the European Union should vigorously promote the innovative use of cultural heritage for economic growth and jobs, social cohesion and environmental sustainability. Places are shown where cultural heritage has been a positive economic, social and environmental driver.

Economists demonstrate that historic preservation and conservation create jobs, have a greater impact on local labor demand but on local suppliers as well, is an effectice city and rural economic development strategy, can be part of a strategy to attract industrial and manufacturing firms, and for attracting and retaining small business. Historic buildings provide efficient space for new uses. Safeguarding cultural heritage must move forward with sustainable tourism.

With the adoption of the United Nation’s post 2015 Development Agenda and its goal 11 “make our cities inclusive, safe, “ and particularly on target 11.4 “strengthen efforts to protect and safeguard the world’s cultural … heritage”, heritage organisations like ICOMOS and Europa Nostra have the historic opportunity to drive the recognition, mainstreaming and effective contribution of cultural heritage within the broader sustainable development discourse and to achieve a coordinated and effective process of advocacy for the localization and monitoring of the SDGs and New Urban Agenda from the perspective of cultural heritage focusing on the three action areas of advocacy (mobilizing membership, building partnerships, awareness raising), localizing the means of implementation (guidance of stakeholders, showcasing good practice) and monitoring (developing methodologies for qualitative and quantitative indicators).

 

Indrė Valkiūnienė aukščiausios kategorijos sienų tapybos restauratorė, polichromijos tyrėja.

Pranešimas „Pakruojo sinagoga. XIX a. tapyba ir sienų apmušalai“

Pakruojo sinagoga stovi miesto centrinėje dalyje ant Kruojos upelio dešiniojo kranto. Pereinamųjų iš baroko į klasicizmą formų. Sinagoga buvo pastatyta 1801 m., užrašas ant vidinių durų, vedančių į „štibl“, rodo 5161 metus pagal žydų skaičiavimą.

1938 m. lingvistas ir judaikos tyrinėtojas Chackelis Lemchenas iš Šiaulių „Aušros“ muziejaus surengė ekspediciją, kurios metu aprašė ir užfiksavo fotografijose sinagogos būklę. Tuo metu sinagoga buvo labai apleista: grindys pusiau supuvusios, molai išklibę, daug dulkių. Sinagogoje buvo labai gražus drožinėtas ir dažytas aron kodešas; neįprastos formos bima; gausi ir įdomi sienų bei lubų polichrominė tapyba.

Rekonstrukcijos darbų metu buvo atrsasta autentiškų tapetų likučių bei keletas tapytų skliauto lentų, kurios buvo panaudotos kaip statybinė medžiaga 1954 m. Autentiškos tapytos lentos tapo atspirties tašku atkuriant skliauto tapybą, kuri visa buvo užfiksuota 1938 m. fotografijose, tačiau negatyvai tuo metu buvo tik juodai balti. Ištyrus lentų polichromijos sluoksnį buvo surinkta tapybos spalvų paletė, remiantis ja, bei nespalvotomis fotografijomis buvo atkurta skliautų tapyba. Skliautas kompoziciškai suskirstytas į keturias dalis, kurias galima susieti su keturiomis pasaulio šalimis. Tapybos kompozicijoje gausu medžių ir paukščių, vaizduojamas rojaus sodas, bei kiti įdomūs žydų religiniai simboliai tokie kaip leviatanas, liūtas, elnias, aron kodešas su toros ritiniais, interpretuojantys torą ir kitus sakralinius tekstus. Autentiška tapyba buvo atlikta savitu primityvistiniu stiliumi, gana ekspresyviais potėpiais įvedant ir tuo metu naujus simbolius, tokius kaip traukinys.
Šiame objekte pirmą kartą Lietuvos restauravimo istorijoje buvo išsaugoti autentiškų popierinių sienų apmušalų fragmentai. Jie buvo ne tik restauruoti, bet ir sėkmingai rekonstruoti visu buvusiu plotu. Tokiu būdu buvo atkurtas pilnas interjero dekoras.

 

VŠĮ Kauno tvirtovės parkas

Pranešimas „Nekilnojamojo kultūros paveldo tvarkymo atvejai: pergalės ir klaidos Kauno tvirtovės objektuose“

Kauno tvirtovės parkui šiuo metu priklauso apie 60 objektų Kauno mieste patikėjimo teise ir 6 objektai panaudos teise Kauno rajone. Darbuotojams buvo didelis iššūkis pradėti tvarkyti tokį kiekį objektų, kurie stovėjo apleisti ir nesaugomi daugiau kaip kaip 20 metų. Fortai tiesiog griuvo – dar prieš II pasaulinį karą pavogtos hidroizoliacinės dangos, ilgametė nepriežiūra, netrukdomai augę medžiai darė savo – formavosi nuošliaužos, šiukšlės užkimšo drenažo sistemą, dėl to drėko patalpos, trupėjo karnizai ir t.t. Visų pirma reikėjo apsispręsti, kas yra svarbiausia, nuo ko pradėti tvarkyti, – čia prasidėjo iššūkiai.

 

Darius Daunoras – nuo 1990 m. dirba kultūros paveldo srityje. Šiuo metu yra Vilniaus miesto savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas.

Kęstutis Masaitis – Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūroje dirba nuo 2003 metų, atsakingas už Vilniaus m. savivaldybės vykdomas kultūros paveldo objektų tvarkybos rėmimo programas, kultūros paveldo objektų stebėsenos vykdymą.

Pranešimas „Projektavimo darbai Kultūros paveldo objektuose. Vilniaus m. savivaldybės paramos programos“

Daugeliui nežinomi atsirandantys klausimai ir jų sprendimo būdai įsigijus būstą kultūros paveldo statiniuose (nesvarbu butas ar medinis namas, senamiestyje ar naujamiestyje). Kokius kelius reikia nueiti ir kokius duomenis reikia surinkti, nuo ko pradėti, ką įvertinti? Vilniaus miesto savivaldybė, skatindama viešąjį sektorių ir privačius asmenis bei organizacijas bendromis jėgomis tvarkyti kultūros paveldo statinius, skiria finansinę paramą šių statinių išorei ir jų aplinkos tvarkybai.

 

  Marius Putrimas „Terra Modus, UAB“ projektų vadovas atsakingas už fotogrametrinių matavimų ir 3D lazerinio skenavimo sprendimus.

Pranešimai:
1. 3D lazerinis skenavimas ir fotogrametriniai matavimai kultūros paveldo tyrimuose. Mitai ir realybė.

Seminaro metu pasidalinsime žiniomis apie 3D matavimų technologijas ir jų galimybes, problematiką. Dalyvius supažindinsime kokius rezultatus gausime pasirinkę vienokį ar kitokį matavimo metodą. Pateiksime realių įgyvendintų projektų pavyzdžių. Pagrįstai paneigsime sklandomus mitus apie šias technologijas.

2. Dronų matavimų duomenų integravimas į kultūros paveldo tyrimus ir projektavimą.

Žaibiškai populiarėjant dronų naudojimui, pasidalinsime patirtimi kaip atliekami objektų matavimai naudojant dronus: kokie rezultatai gaunami; kaip juos integruoti į kultūros paveldo tyrimus ir projektavimą; pakalbėsime apie problematikas. Pateiksime realių įgyvendintų projektų pavyzdžių.