Gegužės mėn. 18–19 d., penktadienis ir šeštadienis, Švč. Mergelės Marijos ramintojos bažnyčia, Savičiaus g. 15, Vilnius
BENDROJI ERDVĖ (10–19 val.)
Informacinis konsultacijų stendas „Archeologija Lietuvoje: kas, kur, kada, kodėl?“
Viskas apie archeologiją po vienu stogu. Parodos lankytojai kviečiami dalyvauti konsultacijose su specialistais apie archeologinius tyrimus, jų poreikių nustatymą, metodikos parinkimą, teisinį reglamentavimą ir kitą kiekvienam projektų vystytojui ar paveldo objektų savininkui (valdytojui) būtiną žinoti informaciją. Informaciniame stende dirbantys specialistai stengsis atsakyti į įvairiausius dalyviams kylančius klausimus, tiek mokslinius, tiek smalsumo vedinus. Nepraleiskite progos betarpiškai pabendrauti su tyrėjais!
Foto – Elena Daukšaitė
Bioarcheologijos laboratorija
Archeobotanika. Tyrimų metodikos ir galimybių pristatymas, medžiagos interpretacijos galimybių analizė, praktiniai užsiėmimai mikroskopo pagalba;
Zooarcheologija. Zooarcheologinės medžiagos interpretacijos, tyrimų metodų ir kaulinės medžiagos pristatymas;
Dendrologija. Medžio rūšių nustatymo metodikos pristatymas ir pavyzdžiai, dendrochronologijos, kaip absoliutaus datavimo metodo, pristatymas.
Foto – R. Pollmann
Archeologiniai lauko tyrimai
Lauko tyrimai. Destrukcinių tyrimų ir fiksacijos metodų pristatymai, archeologo „kasdienybės“ ir tyrimų perkasos, archeologinių radinių pažinimo, identifikavimo dirbtuvės.
Nedestrukciniai tyrimų metodai. Nedestrukcinių tyrimų metodų ir įrangos pristatymas: georadaras, magnetometras, metalo ieškiklis, tacheometras, bepilotės skraidyklės (dronai) ir kt. Tyrimų rezultatų ir pavyzdžių iliustravimas.
Foto – Elena Daukšaitė.
Povandeninė archeologija
Video filmų peržiūra, įrangos ekspozicija, informacinis stendas su pagrindine tyrimus iliustruojančia medžiaga, anketų apie galimus povandeninius objektus pildymas (informacijos surinkimas), konsultacijos su specialistais.
Foto G. Krasauskas.
Archeologijos biblioteka
Leidiniai apie archeologijos mokslą ir žinias po vienu stogu. Tiek skaityti, tiek ir įsigyti 😊 Tai puiki galimybė susipažinti su archeologijos mokslu išsamiau Jus dominčiomis temomis: archeologiniais objektais, tyrimų rezultatais, taikomais metodais ir kita įdomia informacija kiekvienam archeologijos, istorijos ir Lietuvos nekilnojamojo paveldo gerbėjui.
Foto – Živilė Paužaitė
PASKAITOS IR DIRBTUVĖS
Gegužės mėn. 18 d. (penktadienis)
11–12 val. Paskaita „Kas yra archeologiniai tyrimai, kada ir kokie jie yra būtini bei naudingi“. Agnė Žilinskaitė (Lietuvos archeologijos draugija)
Teorinės paskaitos tikslas atskleisti archeologijos mokslo poreikį ir būtinybę, tikslingą metodikos ir žinių taikymą, siekiant atskleisti potencialą ne tik mokslininkui, tačiau ir kiekvienam, besirengiančiam vykdyti žemės judinimo darbus potencialiai svarbiose archeologinę vertę turinčiose vietovėse. Paskaita kviečia dalyvauti tiek projektų vystytojus, tiek paveldo objektų savininkus (valdytojus), tiek smalsuolius.
Foto – Živilė Paužaitė
12–13 val. Paskaita „Istorinės aerofotonuotraukos: kultūros paveldo apsauga, tyrimai ir propagavimas“. Dr. Romas Jarockis (VšĮ „Archaeoheritage“)
Paskaita dalyviams sieks atskleisti aerofotografijos galimybes atrasti tai, kas pastebima tik iš paukščio skrydžio. Paskaitos lektorius nagrinės istorinių aerofotonuotraukų tyrimų rezultatus ir galimybes. Tai puiki galimybė sužinoti apie šiuose istoriniuose dokumentuose slypintį potencialą atrasti ir pažinti mūsų kultūros paveldą.
Foto – Zenonas Baubonis
13–15 val. Mokslinės dirbtuvės „Augalai ir gyvūnai archeologo akimis (zooarcheologija, paleobotanika ir dendrologija)“. Dr. Dalia Kisielienė (Gamtos tyrimų centras), Dr. Giedrė Piličiauskienė, Kęstutis Peseckas (Vilniaus universitetas)
Mums visiems gerai žinomi archeologiniai radiniai (keramika, titnagas, metaliniai dirbiniai ir kt.) yra anaiptol ne vienintelis šaltinis buvusių bendruomenių gyvensenos pažinime. Labai svarbūs ir kiti archeologinių tyrimų metu surandami ekofaktai – gyvūnų kaulai, augalų liekanos – kurie tiriami laboratorijose. Paskaitos metu mokslininkai atskleis tokių laboratorinių tyrimų galimybes, jų svarbą, kintančias ir tobulėjančias metodikas. Ar galėtumėme pilnai rekonstruoti bendruomenių gyvenseną, nežinodami tuometinės gamtinės aplinkos, klimato, supusios augmenijos, faunos ir jos specifikos?
Foto – B. Pollmann
15–16 val. Paskaita „Kultūros paveldo tyrėjas. Studijų galimybės ir perspektyvos“. Dr. Justina Poškienė (Vilniaus universitetas) ir Ieva Masiulienė (Klaipėdos universitetas)
Paskaita itin laukiama moksleivių, tėvelių ir pedagogų, kuriems bus siekiama atskleisti ne tik archeologijos mokslo studijų, tačiau ir kitų gretutinių humanitarinių ir tiksliųjų mokslų specialybių galimybes. Istorijos, paveldosaugos ir archeologijos studijos Lietuvoje – tikslai, uždaviniai ir perspektyvos trumpai.
Foto – Živilė Paužaitė
16–17 val. Paskaita „Archeologijos apsauga in situ: problemos ir galimybės“. Dr. Justina Poškienė (Vilniaus universitetas)
Paskaita yra skirta gerosios praktikos pavyzdžiams analizuoti, kuomet archeologijos paveldas yra saugomas ir eksponuojamas jo originalioje radimo vietoje. Atskleidžiama tokių sprendimų problematika bei galimybės, sprendiniai galintys lemti pridėtinę finansinę, ekonominę ar moralinę pridėtinę tokio sprendimo vertę. Paskaita itin aktuali kultūros paveldą tiriantiems ir jį turintiems.
Foto – Elena Daukšaitė
17–18 val. Paskaita „Archeologinio radinio kelias (vertė, pagrindinės grupės, radimas–restauravimas–muziejus–ekspozicija)“. Sigita Venckūnienė (Lietuvos nacionalinis muziejus LDK Valdovų rūmai)
Bus pristatyta nematoma muziejaus pusė: muziejininko darbas – archeologinių radinių tvarkymas ir apskaita. Darbas laboratorijoje – radinių konservavimas ir restauravimas. Saugyklų sistema. Eksponatų atranka į ekspoziciją. Parodos rengimo paslaptys.
Foto – Elena Daukšaitė
Gegužės mėn. 19 d. (šeštadienis)
11–13 val. Kūrybinės dirbtuvės „Archeologija vaikams“.
Veiklos metu siekiama pademonstruoti, kaip šiuolaikiniame muziejuje lankytojams atskleidžiama archeologijos mokslo tyrimų specifika ir metodika, kompleksiškai taikant moderniosios muzeologijos principus, asmeninę patirtį bei papildant tai mokslo populiarinimo leidiniais, kaip aktualizuojama archeologijos mokslo svarba bei reikšmė praeities pažinimui.
Dalyvauja: VšĮ Žaislų muziejus
14–15 val. Paskaita „Ir mirusieji pasakoja istorijas: bioarcheologiniai praeities žmonių tyrimai“. Justina Kozakaitė (Vilniaus universitetas).
Tai nėra originali mintis, bet sakoma, kad žmogus miršta du kartus: pirmą kartą biologine mirtimi, antrą kartą – kai jo vardas ištariamas paskutinį kartą. Bioarcheologo darbo iššūkiai – lyties, amžiaus, įvairiausių ligų nustatymas – leidžia bent trumpam prikelti į užmarštį nuėjusį praeities žmogų ir pažinti jo kasdienio gyvenimo negandas ar akimirkas, pasaldintas nedidelėmis pagundomis.
Foto – Elena Daukšaitė
17–19 val. Viktorina „Ką turi žinoti kiekvienas Indiana Džounsas ir kiekviena Lara Kroft?“
Kas laikomas pirmuoju archeologu pasaulyje? Kada Lietuvoje apsigyveno pirmieji žmonės? Kodėl buvo pastatytas Stounhendžas? Ar Lietuvoje gyveno mamutai? Įvairūs klausimai apie Lietuvą ir pasaulį iš archeologinės perspektyvos. Galimybė laimėti puikių prizų!
Foto – Elena Daukšaitė