Heritas

Antroji tarptautinė kultūros paveldo pažinimo, tvarkybos ir technologijų paroda „Heritas“ kviečia lankytojus į parodos metu, gegužės 3-4 d., veiksiančią seminarų erdvę! Čia kultūros paveldo apsaugos srityje dirbantys specialistai ir paveldo išsaugojimu suinteresuotos bendruomenės dalinsis įžvalgomis aktualiais kultūros paveldo klausimais. Šiemet lektoriai pranešimus pristatys temomis „Kultūros paveldas – bendruomenės reikalas“ ir „Kultūros paveldo detektyvai“.

Pirmoji tema pabrėžia glaudų bendruomenių ir kultūros paveldo ryšį – kaip paveldas suburia skirtingas bendruomenes, suteikia joms identitetą bei kokią didelę galią bendruomenės turi paveldo įveiklinime ir išsaugojime. Šiai temai skirti penktadienio plenariniai pranešimai. Viename jų Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dėstytojai prof. dr. Marija Drėmaitė ir docentas dr. Salvijus Kulevičius aptars besikeičiančią paveldo paradigmą, profesionalų ir bendruomenių vaidmenį šiuolaikinėje paveldosaugoje, galimybes įtraukti bendruomenes į paveldo valdymą. Pranešėjai kvies  diskutuoti, kaip pasiekti pusiausvyrą tarp bendruomenių, paveldo specialistų ir miesto plėtros bei kokios yra šiuolaikinio paveldosaugininko užduotys ir atsakomybės. Teorinę pranešimo dalį papildys Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto bendrai su paveldosaugos institucijomis ir vietos bendruomenėmis vykdytų projektų patirčių ir rezultatų pristatymas.

Praktines bendruomenių įtraukimo galimybes į paveldo išsaugojimo procesus per savanorišką veiklą plenarinių pranešimų sekcijoje pristatys Europos paveldo savanorių organizacijos „European Heritage Volunteers“ direktorius dr. Bert Ludwig. Pranešėjas, aptardamas gerosios praktikos pavyzdžius Europoje, kvies įsitikinti, kad savanorystė gali būti tinkama priemonė skirtingų kategorijų paveldo objektams išsaugoti bei puikus būdas didinti vietos gyventojų ir savivaldos institucijų sąmoningumą kultūros paveldo išsaugojimo svarbos klausimu. Pranešime bus pristatytas tarptautinis „European Heritage Volunteers“ projektas „Sharing Heritage – Sharing Engagement“ („Bendras paveldas – bendri įsipareigojimai“), kuriame šiuo metu sėkmingai bendradarbiauja daugiau nei trisdešimt partnerių iš šešiolikos Europos valstybių.

Šeštadienį bendruomenių ir paveldo temą plėtos diskusijos apie dabarties bendruomenių santykį su skirtingų praeities epochų ir bendruomenių palikimu – kodėl (ir ar tikrai) vietos bendruomenėms jis yra svetimas, ir kas turėtų rūpintis šio paveldo išsaugojimu? Lietuvos žydų bendruomenės paveldosaugininkas Martynas Užpelkis aptars Lietuvos žydų kultūros paveldo išsaugojimo problemas, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto docentas, istorikas dr. Tomas Vaiseta pristatys vietos bendruomenių santykio su sovietinių karių palaidojimo vietomis problematiką. Architektė, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistė Viltė Janušauskaitė papasakos, kaip susiformavo ir kito Vilniaus Lazdynų ir Žirmūnų mikrorajonų bendruomenių požiūris į jų gyvenamąją aplinką, koks ir kodėl susiformavo bendruomenės narių santykis su formaliu paveldo objekto statusu.

Antrojoje šiai temai skirtoje šeštadienio sekcijoje bus aptariami įrankiai, įgalinantys bendruomenes prisidėti prie kultūros paveldo išsaugojimo, pristatomos gerosios praktikos. ICOMOS tarptautinio istorinių miestų ir kaimų komiteto prezidentas, Europa Nostra tarybos narys dr. Claus-Peter Echter pristatys bendruomenių įsitraukimo į paveldosaugos procesus praktines perspektyvas. Kultūros paveldo ekspertė, menotyrininkė dr. Margarita Janušonienė supažindins su paveldo suburtos bendruomenės, asociacijos Olita-Olrany, nuveiktais darbais aktualizuojant pietų Lietuvos inžinerinį paveldą bei Kurnėnų Lauryno Radziukyno mokyklos draugijos veikla išsaugant tarpukariu statytą mokyklą. Parodos erdvės šeimininkai – Ramintojos bendruomenė, atstovaujama kun. Algirdo Toliato, Eglės Rudminaitės, Lauros Kairienės ir Žanetos Poškuvienės, pristatys savo vizijas, veiklą ir pasiekimus, atgaivinant Vilniaus Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčią.

Antroji seminarų tema – „Kultūros paveldo detektyvai“, dedikuota aktualiems praėjusių metų kultūros paveldo atradimams, inovacijoms technologijų ir tyrimų srityse, jų pristatymui visuomenei. Šios temos penktadienio sekcijoje apsilankyti kviečiami visi, besidomintys šiuolaikine meistryste ir senaisiais amatais. Vilniaus universiteto bibliotekos dokumentų restauratorė, Vilniaus knygrišių gildijos narė Ieva Rusteikaitė papasakos, kas yra knygrišystės archeologijas, koks yra profesionalių dokumentų restauratorių darbas, kaip su juo susijęs knygrišystės amatas bei kaip išsaugoti šio amato žinias. Įmonės „Glashütte Lamberts“ – vienos paskutiniųjų pasaulyje pūsto rankų darbo stiklo lakštų gamintojos – atstovas Peter Schöffel papasakos apie šio stiklo tradicinį gamybos būdą ir panaudos galimybes. Fotografas, senųjų fotografinių procesų tyrinėtojas ir rekonstruktorius Gintas Kavoliūnas aptars fotografinių atspaudų atpažįstamumo ir identifikavimo problematiką bei šiuo metu vykdomus XIX a. fotografijų atspaudų tyrimus.

Viena iš dviejų  temos „Kultūros paveldo detektyvai“ šeštadienio seminarų sekcijų skirta senojo Vilniaus, šiais metais švenčiančio 25-tąjį įrašymo į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą jubiliejų, istorijoms. Sienų tapybos restauratorė Indrė Valkiūnienė pristatys naujausius Vilniaus universiteto Joachimo Lelevelio salės sienų tapybos tyrimus ir restauravimo koncepciją, o VšĮ Archeologijos centro archeologės Dovilė Baltramiejūnaitė ir Monika Žėkaitė dalinsis 2017-2018 m. vykdytų Aukštutinės pilies (Gedimino kalno) archeologinių tyrimų atradimais. Vilniaus universiteto mokslininkai: Archeologijos katedros vedėjas, archeologas prof. (HP) dr. Albinas Kuncevičius, antropologė dr. Justina Kozakaitė, istorikas dr. Martynas Jakulis ir restauratorė Vytautė Lukšėnienė seminaro dalyvius supažindins su 2015-2016 m. universiteto atliktų istorinių, archeologinių ir antropologinių Vilniaus bazilijonų Švč. Trejybės cerkvės kriptos XVIII a. palaidojimų tyrimų rezultatais.

Antrojoje šios temos šeštadienio seminarų sekcijoje laukiami visi, besidomintys istoriniais interjerais ir norintys sužinoti šios srities paveldo tyrimų naujienas. Vilniaus dailės akademijos Dailėtyros instituto direktorė, dailės istorikė dr. Dalia Klajumienė atskleis, kokios dekoratyvinių grindų mados vyravo XIX–XX a. interjeruose, dr. Alantė Valtaitė-Gagač kvies pažinti sietynų su žalčio/gyvatės formos šakomis paveldą, o menotyrininkė, Vilniaus aukciono vadovė dr. Simona Skaisgirytė-Makselienė aptars aukcionų namų vaidmenį išsaugant ir naujam gyvenimui prikeliant kultūros vertybes.

„Heritas“ kviečia visus parodos lankytojus į nemokamus seminarus gegužės 3-4 d. buv. Vilniaus augustinų vienuolyne, Savičiaus g. 17. „Heritas“ seminarų erdvė atvira kiekvienam besidominčiam!

Daugiau informacijos apie „Heritas“ bei pilna parodos programa –  www.heritas.lt/programa

 

Kultūros paveldą rastume kiekviename mieste ir miestelyje. Kartais tai iš toli matomi senų laikų objektai – dvarai, pilys, kulto pastatai, o kartais – mūsų kasdienybėje sutinkami namų apyvokos daiktai ar dekoro elementai. Gerai apsidairęs kiekvienas  savo aplinkoje pamatys kultūros paveldą – ir tik nuo mūsų pačių priklauso, koks likimas jį ištiks.

Antrus metus Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčioje gegužės 3-4 d. įsikurs Heritas – atvira kultūros paveldui neabejingos visuomenės ir specialistų paroda. Atvirumas čia – raktinis žodis, nes būtent atviras, betarpiškas prisilietimas prie kultūros paveldo išsaugojimo praktikos leidžia iš naujo įvertinti ir atrasti mūsų visų kultūrinę praeitį. Suklusti turi kiekvienas, sukantis galvą ką daryti su namuose ar sodyboje esančiais senais daiktais, reikšmingais ne tik dėl susietų prisiminimų, bet ir dėl amžiaus, sukūrimo būdo, istorinės vertės. Parodoje didelis dėmesys skiriamas praktiniam santykiui su kultūros paveldu formuoti. Viena svarbiausių renginio dalių – kūrybinės dirbtuvės, kurios skirtos plačiajai visuomenei supažindinti su įvairiomis kultūros paveldo išsaugojimo, restauravimo ir atnaujinimo technikomis. Dar daugiau, paroda siūlo unikalią progą patiems pabandyti prikelti tai, kas į mūsų kasdienybę atėjo (ir užsiliko) iš praeities – medinius langų rėmus ir masyvias senovines duris, senąsias fotografijas ir paslaptingą sienų tapybą, kaimo trobos kampus ir palubėje besisupančius sodus. Tai ir  dar daugiau pažinti galima atėjus į Heritas festivalio erdves.

Didelė dalis kultūros paveldo Lietuvoje sukurta iš medžio, todėl parodoje pristatomos įvairios medžio meistrystės paslaptys. Bažnyčios presbiterijoje įsikūrusi medžio meistrų erdvė turėtų būti ypač įdomi norintiems išsaugoti senuosius medinius namus arba svajojantiems patiems pasistatyti tradicinę trobą. Dirbtuvių meistrai parodys, kaip  surinkti seniausią žemaitišką rąstinį numą, atkurti paslėptą medinių durų grožį ar restauruoti lango rėmą. Dailidės ir staliaus amato mokantys senųjų amatų profesionalai dirbtuvių lankytojus supažindins ir su šiam darbui būtinais įrankiais, o norintiems ir pagaląs juos.

Jaukius ir kultūros paveldui draugiškus namus padės kurti baldų restauravimo dirbtuvės – juk atnaujinę krėslą ar taburetę savo namuose turėsite paveldo dalelę, kuri pati svečiams pasakos unikalią savo istoriją. Ieškantiems daugiau meninių iššūkių,  siūlysim pažvelgti į restauravimo subtilybes – paveikslų retušavimo, auksavimo, keramikos ar trimačių polichromuotų objektų atkūrimo būdus. Šalia – galimybė patiems susikurti gipso liejinį, išmokti dekoruoti reta, tačiau ypač vertinama dirbtinio marmuro – skaljolos – technika, sukonstruoti krosnį, sumaišyti senovinį kalkių skiedinį ar ypatingus „kvėpuojančius“ ir ekologiškus kazeininius dažus, kurių gamybai naudojama… varškė!

Praktinę parodos naudą pajus namuose turintys apiplyšusių knygų ar išblukusių nuotraukų. Knygų ir nuotraukų restauravimo dirbtuvės, senojo popieriaus pažinimas, sulietų knygų gelbėjimas – tai praktiniai užsiėmimai, naudingi ir kultūros vertybėms, ir jų savininkams, ypač, jei jie mėgsta dirbti su klijais ir popieriumi. Nenorite teptis rankų? Tuomet ateikite ir, ramiai pasėdėję vos penkias minutes, parsineškite namo čia pat tamsiame kambariuke išryškintą senovinio „polaroido“ nuotrauką arba sidabro želatininiu metodu atspaustą atvirutę. O greta sužinosite, kaip elgtis su brangiausiomis šeimos relikvijomis – senosiomis fotografijomis.

Heritas kūrybinės dirbtuvės – šeimoms ir vaikams draugiška erdvė, siūlanti daug užsiėmimų mažiesiems Vaikų edukacijos erdvėje. Vaikams bus suteikta galimybė patiems pasijausti architektais – suprojektuoti ir iš medžio sukurti architektūrines kompozicijas, susipažinti, kaip vaikai žaidė ir kūrė senovėje, sužinoti, kaip su paveldu yra susiję paslaptingieji šikšnosparniai, išgirsti kūrybiškus knygų vaikams pristatymus, prisiliesti prie pasaulio muziejų kolekcijų spalvinant, vienai dienai tapti archeologu ir „įdarbinti“ savo vaizduotę kitose kūrybinėse veiklose. Etno kampe visa šeima kviečiama surišti tradicinį šiaudinį sodą, saugantį namus ir jų gyventojus, sumeistrauti skudučius ar išmokti dainuoti senovinę sutartinę. Net dvi dienas vykstančios veiklos – puikus būdas šeimai praleisti savaitgalį.

Visuomenei tampant vis pastabesnei, jautresnei kultūros paveldui, ne viena kultūros vertybė buvo išgelbėta nuo sunaikinimo ar beatodairiškos komercinės invazijos. Tačiau kultūros paveldui pasitarnauti galime ir saugodami savo artimiausioje aplinkoje esančias vertybes – pastebėti jas ir padėti joms išlikti.  Kaip sako renginio organizatoriai, išsaugoti kultūros paveldą nėra sunku, reikia tik trupučio žinių. Būtent Heritas kūrybinės dirbtuvės ir ten susirinkę paveldo entuziastai lankytojams pasiruošę dovanoti praktines žinias, kaip kurti paveldui draugišką aplinką. Apsilankykite ir dalyvaukite!

Marija Dautartaitė

Nuo šių metų pradžios, kiekvieno mėnesio paskutinį sekmadienį muziejų nuolatines ekspozicijas visi lankytojai galės lankyti nemokamai! Buvusi kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson dar praeitų metų pabaigoje patvirtino naują, išplėstą nemokamo muziejų lankymo modelį – 2018 m. toks modelis buvo taikomas tik moksleiviams. Anot buvusios ministrės „[…] toks sprendimas bus ypač parankus šeimoms, kai jos nariai kiekvieno mėnesio paskutinį sekmadienį visi kartu galės praleisti nemokamai apsilankydami pasirinktame muziejuje“.

Kol kas šis modelis taikomas nacionaliniuose ir respublikiniuose muziejuose, pavaldžiuose Kultūros ministerijai, nors rekomenduojama nemokamą lankymą taikyti ir kituose, savivaldybių ar kitoms ministerijoms pavaldžiuose, muziejuose. Muziejai, įprastai nedirbantys sekmadieniais, prisitaikys prie naujojo modelio ir paskutinį mėnesio sekmadienį atvers duris lankytojams.

Nuolatines ekspozicijas nemokamam lankymui atvers:

1. Kernavės archeologinės vietovės muziejus
2. Kauno IX forto muziejus
3. Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus
4. Maironio lietuvių literatūros muziejus
5. Trakų istorijos muziejus
6. Lietuvos jūrų muziejus
7. Žemaičių muziejus „Alka“
8. Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai
9. Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus
10. Lietuvos liaudies buities muziejus
11. Lietuvos aviacijos muziejus
12. Lietuvos švietimo istorijos muziejus
13. Lietuvos etnokosmologijos muziejus
14. Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus
15. Lietuvos dailės muziejus
16. Lietuvos nacionalinis muziejus
17. Šiaulių „Aušros“ muziejus

Iki susitikimo muziejuose!

Daugiau informacijos apie muziejų lankymą, ekspozicijas, ekskursijas ir registraciją – muziejų interneto puslapiuose.

Parengta pagal Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos ir projekto „Muziejus – mokykla – moksleivis. Muziejų ir bendrojo lavinimo mokyklų nacionalinis partnerystės tinklas“ informaciją.

Europos istorinių namų asociacija (EHH), Europos žemvaldžių asociacija (ELO) ir IDEA consult kviečia istorinių gyvenamųjų namų savininkus ar valdytojus dalyvauti projekto „Paveldo namai Europai“ (Heritage Houses for Europe) vykdomoje apklausoje.

Privačiai valdomi istoriniai gyvenamieji namai sudaro didelę ir turtingą dalį viso Europos kultūros paveldo, jų panaudojimas sukuria darbo vietas ir neša akivaizdžią socialinę, ekonominę ir kultūrinę naudą visuomenei. Esminis šių paveldo objektų bruožas yra tai, jog pagrindinės finansinės ir įvairios kitos atsakomybės krinta būtent ant pačių savininkų pečių. Tai lemia naujų ir inovatyvių valdymo bei finansavimo modelių kūrimą, kuriuos ir siekiama išryškinti šiuo projektu.

Pagrindiniai projekto tikslai:

* išmatuoti teigiamą privačiai valdomų istorinių namų įtaką Europoje;

* analizuoti inovatyvius verslo modelius;

* sukurti valdytojams skirtus tvaraus istorinių namų išsaugojimo modelius;

* skatinti sąmoningumą apie privačiai valdomus istorinius namus;

* leisti rekomendacijas Europos Sąjungos institucijoms, siekiant atskleisti sektoriaus potencialą.

Šia apklausa siekiama ištirti socio-ekonominę privačiai valdomų istorinių namų įtaką Europos lygiu, suvokti aktualius verslo modelius ir ES finansinių programų panaudojimą šioje srityje. Prisidėdami prie projekto padėsite įtvirtinti 2018-ųjų Europos kultūros paveldo metų palikimą ir sukurti svarbų įrankį, padėsiantį gerinti privačiai valdomų istorinių namų bei jų valdytojų ateitį!

Apklausą galite užpildyti iki 2019 m. vasario 15 d., anglų, vokiečių arba prancūzų kalba.

Apklausa: https://www.europeanlandowners.org/heritage-houses-for-europe/survey/

Daugiau apie projektą: https://www.europeanlandowners.org/heritage-houses-for-europe/