• ⇩ PROGRAMA ⇩

Diskusijos

Paveldo pusryčiai: paveldo srities problemos ir sprendimų vizijos

Gegužės 3 d., penktadienis, 10:00-11:00, Kiemelis prie EHU

Kokia yra paveldo politika ir jos ateities vizija? Kokios yra didžiausios problemos paveldo tvarkybos bei išsaugojimo srityje? Koks yra visuomenės požiūris į paveldą ir kas jį formuoja? Kodėl mieste – tiek daug apleistų kultūros paveldo pastatų ir kaip šią situaciją gelbėti?

Paveldo pusryčių diskusija – neformalus kultūros paveldo srityje dirbančių profesionalų, įstaigų vadovų, Heritas parodos partnerių pokalbis, skirtas esamoms problemoms identifikuoti. Diskusijos metu aptariamos problemos ir siūlomos vizijos bei galimi sprendimo būdai. Diskusijoje dalyvauja Kultūros paveldo centro, Kultūros paveldo departamento, Valstybinės kultūros paveldo komisijos, Kultūros ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės, visuomenės bei kiti atstovai, dirbantys paveldo išsaugojimo srityje.

Diskusiją moderuoja:

Erika Godlevska, Ateities visuomenės institutas

Paveldo edukacijos programų ateitis, tarpuniversitetinis ir visuomeninis bendradarbiavimas

Gegužės 3 d., penktadienis, 13:30-16:00, EHU, II a., Senato salė

Ką reiškia mokyti paveldo moderniame universitete? Ar yra toks dalykas kaip Europos paveldas ir Europos tradicija? Ar paveldo edukacija turėtų būti įsprausta į architektūros išsaugojimo, folkloro studijų, meno, istorijos rėmus? Kaip laisvieji menai gali pasitarnauti rengiant naujus profesionalus?

Parodos metu organizuojama apskritojo stalo diskusija, kurios metu siekiama išsiaiškinti, koks yra tarptautinis, šiuolaikinis požiūris į paveldo studijų programų kūrimą bei įgyvendinimą. Aptariamas bendradarbiavimo skatinimas, aktyvus visuomenės įsitraukimas bei savanorystės veiklų kultūros paveldo srityje integravimas.

Diskusiją organizuoja parodos partneris:

Europos humanitarinis universitetas (EHU)

Kūrybinės dirbtuvės

Parodos tikslas – supažindinti su kultūros paveldo tvarkyba per praktiką, edukaciją ir pažinimą. Parodos metu vyks keletas kūrybinių dirbtuvių, kurių metu visi besidomintys įvairia praktine restauravimo, konservavimo veikla, turės galimybę susipažinti su metodais, technologijomis bei praktiškai išbandyti disciplinas.

Meistrai, restauratoriai ir kt. specialistai ruošia gausybę užsiėmimų, kurių metu tiek vaikai, tiek suaugę turės galimybę 2 dienas, padedami meistrų, savo rankomis  išbandyti restauravimo procesus.

Kai kuriose dirbtuvėse galite lankytis laisvai, viso renginio metu, kai kuriose – reikalinga registracija.

Medžio meistrystės dirbtuvės

Staliai, dailidės, drožėjai ir kiti meistrai iš visos Lietuvos, renginio metu įsikūrę bažnyčios pirmajame aukšte, demonstruoja dailidystės amato, stalių gaminių restauravimo ypatumus. Meistrai atskleidžia senų durų ir langų restauravimo paslaptis: kaip vertinami konstrukciniai ypatumai ir techninė būklė, atpažįstamos autentiškos dalys ir vėlesni pakeitimai, pašalinamos nereikalingos detalės, valomi paviršiai, tvarkomos pažeistos vietos, tvirtinama mediena ir atliekami kiti darbai. Dirbtuvių lankytojai mokomi, kaip tvarkyti senas duris ir langus, kokius įrankius, medžiagas ir technologijas naudoti. Kūrybinėse dirbtuvėse pristatomi medinės statybos dailidystės įrankiai, technologiniai procesai, konstrukcijų ir apdailos detalės.

Ne vieną sodybą naujam gyvenimui prikėlę dailidės moko, kaip įvertinti ir tvarkyti senas medinio namo konstrukcijas, apdailos elementus, kokius naudoti įrankius, medžiagas, technologijas. Teikiamos praktinės konsultacijos apie medinio namo pertvarkymo ir rekonstrukcijos galimybes, kalbama, kaip suderinti senas ir naujas technologijas, kaip spręsti šiltinimo, sandarinimo, apdailos ir kitus aktualius klausimus.

Medžio meistrystės dirbtuvių erdvėje demonstruojami skirtingų laikotarpių langų ir durų metaliniai apkaustai, įvairūs varstymo mechanizmai, kuriuos dažnai nesusimąstę išmetame. Čia galima pamatyti stalių gaminius skirtingais restauravimo darbų etapais. Vaikai ir suaugusieji renka sumažintą tradicinio medinio rąstinio namo maketą. Lankytojai išmėgina pjovimą dvirankiu pjūklu, o atsinešusiems išgalandamas kirvis, peilis ar kaltas.

Medžio meistrystės dirbtuves rengia: Lietuvos liaudies buities muziejus, Medinės architektūros paveldo konservavimo, tyrimų ir mokymų centras, UAB „Jautmalkės lėpis“, Medžio meistrų draugija, UAB „Mokmedis“, MB „Fabrilio studija“, IĮ „Sakalų svetainė“.

Veikia nuolat. Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčia, I a.

Medžio meistrų paruoštos dirbtuvių sesijos

Rąstinis namas. Medžio jungtys. Įrankių galandinimas (nuo 12 m.)

Šiose dirbtuvėse lankytojai gali pamatyti, kokios įvairios jungtys naudojamos rąstiniuose namuose – kaip sujungiami kampai, rąstai, kiti mazgai, iš arti stebėti obliavimo, šulų gamybos ir kitus procesus. Pristatomi senoviniai gamybos įrankiai ir tų įrankių šiuolaikiniai analogai: grąžtai, pjūklai, kirviai, matavimo prietaisai ir kiti. Čia taip pat mokoma stalių ir dailidžių įrankių (kirvių, peilių, kaltų ir kitų)  galandimo paslapčių.

Dirbtuves pristato Lietuvos liaudies buities muziejaus Medinės architektūros paveldo konservavimo, tyrimų ir mokymų centras ir MB „Fabrilio studija“.

Dirbtuvėms reikalinga registracija. 

Gegužės 3 d. (penktadienis) 11:30-12:30, 13:30-14:30, 18:00-19:00, Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčia, I a.

Gegužės 4 d. (šeštadienis) 11:30-12:30, 13:30-14:30, 18:00-19:00, Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčia, I a.

Senųjų durų detektyvai

Neretai nutinka taip, kad senųjų stalių gaminių grožis ir vertė mums atsiskleidžia tik betarpiškai prie jų prisilietus ir įdėjus nemažai darbo. Nenuėmę daugelio dažų sluoksnių ar dermantininio apmušalo taip ir nepamatytume po jais slypinčių tobulai suleistų ornamentuotų, puošnių įsprūdų ar kitokių dekoratyvinių detalių. Tikrais detektyvais pasijutę dirbtuvių dalyviai, restauratorių profesionalų padedami, sluoksnį po sluoksnio nuima senųjų durų paslaptis dengiančius kevalus. Į dirbtuves registruotis kviečiami visi norintieji – nuo vaikų iki senjorų.

Dirbtuves pristato UAB „Mokmedis“ ir Medžio meistrų draugija.

Dirbtuvėms reikalinga registracija. 

Gegužės 3 d. (penktadienis) 15:30-17:30, Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčia, I a.

Gegužės 4 d. (šeštadienis) 15:30-17:30, Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčia, I a.

Krosnių, židinių ir dūmtraukių dirbtuvės

Kūrybinėse dirbtuvėse pristatomi istorinių krosnių ir židinių koklių pavyzdžiai, darbo įrankiai, supažindinama su krosnių, židinių ir kaminų statybos technologijomis, restauravimo, dalinės rekonstrukcijos ir perstatymo galimybėmis. Mokoma, kaip atskirti senąsias įvairių laikotarpių išsaugojimo vertas krosnis, vyksta krosnies koklių statymo bei dėliojimo pamokos. Dirbtuvėse galima pasitarti su specialistais, kaip įvertinti krosnių, židinių ir kaminų techninę būklę, atpažinti ir tvarkyti pažeidimus,  kaip pasirinkti tinkamas medžiagas ir gaminius, kaip suderinti technologijas ir sistemas. Užsiėmimus veda Artūras Šuliokas – krosnių, židinių ir kaminų meistras, kuris nuo 1991 m. stato, rekonstruoja, perstato krosnis ir židinius.

Veikia nuolat. Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčia, I a.

Senosios fotografijos dirbtuvės

Fotografavimas senoviniu momentinės fotografijos būdu penkiaminute ir atviručių spausdinimas sidabro želatininio proceso metodu.

VšĮ „Atvirosios fotografijos dirbtuvės“ kviečia atrasti senosios fotografijos technikos paslaptis. Renginyje fotografuojama senovine penkiaminutės technika, kurios principas panašus į „Polaroid“, kai vienetinė nuotrauka daroma senoviniu fotoaparatu tiesiai į fotopopierių ir yra iš karto ryškinama. Klasikinėje fotografijos laboratorijoje raudonos lempos šviesoje lankytojai mokomi atsispausdinti senamiesčio atvirutę klasikiniu sidabro želatininio proceso metodu. Parodoje demonstruojamas ferotipijos fotografavimo ir apipavidalinimo procesas, rekonstruotas pagal Vabalninkiečių portretą, sukurtą apie ~1895 m. Vabalninke, Biržų rajone.

VšĮ „Atvirosios fotografijos dirbtuvės“ tyrinėja ir populiarina senuosius fotografinius procesus, demonstruoja fotografinį amatą bei istorinį fotografinių atlikimo technikų paveldą.

Veikia nuolat. Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčia, I a.

Mėlyni saulės atvirukai – cianotipijos dirbtuvės

Fotografijos muziejus improvizuotoje studijoje lankytojus kviečia išbandyti cianotipijos procesą ir susikurti mėlynus saulės atvirukus!

1842 m. anglų astronomas seras Johnas Herschelis išrado vieną iš ankstyviausių ir paprasčiausių fotografavimo procesų – cianotipiją, kitaip anglų k. dar vadinamą sunprint, blueprint (saulės, mėlyni atspaudai). Šie pavadinimai apibūdina proceso esmę – fotografija gimsta apšviečiant ją saulės šviesa, o gautas vaizdas yra įstabios Berlyno mėlio spalvos. Naudojant cianotipijos procesą buvo sukurta pirmoji fotografiniais vaizdais – augalinėmis cianotipijų fotogramomis – iliustruota knyga, kurią 1843 m. išleido gamtininkė Ana Atkins. Vėliau cianotipija buvo naudojama brėžinių kopijoms daryti.

Cianotipijos dirbtuvių metu lankytojai specialiu tirpalu įjautrinę popierių ant jo kuria originalias kompozicijas ir gali stebėti, kaip jos virsta mėlynos spalvos fotografiniais atspaudais. Atvirukams kurti panaudoti muziejuje saugomi senųjų fotografijų negatyvai, o lankytojų susikurtas atvirukas lieka atminčiai.

Dirbtuves pristato Šiaulių „Aušros“ muziejaus Fotografijos muziejus – vienintelis specializuotas fotografijos meno ir technikos muziejus Lietuvoje, svarbus daugiafunkcinis fotografijos centras, kuris saugo ir reprezentuoja reikšmingą, beveik 150 000 eksponatų ir muziejinių vertybių Lietuvos vizualiojo paveldo, fotografijos technikos ir įrangos, spaudinių ir dokumentų rinkinį. 

Veikia nuolat. Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčia, I a.

Fotografijų restauravimo dirbtuvės

Senųjų fotografijų turi kone kiekviena šeima. Būtent jos, atspaustos ant seno fotografijos popieriaus, išliko kaip praeities liudininkės. Tačiau laiko ir aplinkos poveikis nuotraukas blukina, jos pažeidžiamos mechaniškai ir gali būti prarastos amžinai. Dirbtuvių metu fotografijų restauratoriai moko, kaip laikyti, prižiūrėti, sutvarkyti senąsias nuotraukas, kad jos džiugintų ir ateityje – juk skaitmeninės nuotraukos dažnai dingsta standžiuosiuose diskuose ir „debesyse“, o albumuose saugomos popierinės tampa visos giminės susidomėjimo objektu. Svarbiausia, restauratoriai paaiškina, kas ypač gadina nuotraukas, pavyzdžiui, suklijavus jas lipniomis juostomis ar kanceliariniais klijais galima jas sugadinti nepataisomai.

Dirbtuves pristato Šiaulių „Aušros“ muziejaus Restauravimo centras – struktūrinis Šiaulių ,,Aušros“ muziejaus padalinys, kurio veikla skirta padėti saugoti, išsaugoti ir pažinti kultūros paveldo vertybes jas tiriant, konservuojant bei restauruojant.

Gegužės 3 d. (penktadienis) 10:30-17:00, Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčia, II a.

Tradicinių tinkų ir dažų dirbtuvės

Dirbtuvėse pristatomos istorinės, tradicinės statybos žaliavos ir gaminiai, skirti restauracijai bei senų pastatų darniam remontui atlikti. Lankytojai supažindinami su natūraliais pigmentais, išmėgina tinkavimą įvairiu tinku, gali dalyvauti kolektyviniame lipdyme. Viso renginio metu  laisvalaikio erdvėje iš natūralių medžiagų kuriamas bendras visų dalyvių ir lankytojų „meno iš širdies“ kūrinys, kuris kaip padėka liks Ramintojos bendruomenei.

Dirbtuves veda meistras amatininkas Saulius Jackevičius, jau 25 metus dirbantis su dažais ir tinku.

Veikia nuolat. Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčia, I a.

Jos Didenybė – Kalkės!!!

Dirbtuvėse didžiausias dėmesys skiriamas šiai istorinei statybinei žaliavai, žmonijos naudojamai  jau tūkstančius metų. Pristatomos įvairios brandos kalkės, demonstruojami eskizai su įvairiomis technikomis. Akademinės valandos trukmės teorinio-praktinio užsiėmimo metu gaminamas kalkių-marmuro tinkas.

Sauliaus dažų dirbtuvės. Saulius Jackevičius – meistras amatininkas,  natūralių statybinių medžiagų kūrėjas, technologas, edukatorius ir lektorius. Su dažais ir tinku  Saulius dirba jau 25 metus. Pastaruosius 10 metų yra aktyvus Lietuvos molinių namų kultūros puoselėtojas, molio aslos kūrėjas, dalyvauja projektuose, skaito paskaitas, veda praktinius užsiėmimus ir edukacinius seminarus apie natūralius tradicinius dažus bei tinką. Savo žinias pritaiko praktiškai dažydamas įvairius paviršius, tinkuodamas molio, kalkių tinku ir plūkdamas aslas.

Dirbtuvėms reikalinga registracija. 

Gegužės 3 d. (penktadienis) 14:30-15:30, Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčia, I a.

Gegužės 4 d. (šeštadienis) 14:00-15:00, Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčia, I a.

Vilniaus dailės akademijos (VDA) dirbtuvės

VDA Paminklotvarkos katedra pristato dirbtinio marmuro, skaljolos, gipso liejinių ir kazeininių dažų gamybos dirbtuves. Būsimus restauratorius rengiantys dirbtuvių vedėjai tikisi, kad dirbtuvių metu vyksianti pažintis su dirbtinio marmuro, skaljolos, gipso liejimo technikomis, išbandžius dažų gamybos technologiją iš kazeino, suteiks puikią galimybę pažinti primirštus senuosius amatus ir dailės technikas bei įtrauks į raibuliuojančią  formų ir spalvų erdvę. Kitas VDA padalinys – Telšiuose įsikūręs Taikomųjų kultūros paveldo tyrimų ir konservavimo centras – pristato nedidelių kultūros paveldo objektų 3D skenavimą.

Dirbtinio storasluoksnio marmuro ir skaljolos meno dirbtuvės

Dirbtinio storasluoksnio marmuro dekoro yra gausu Lietuvos bažnyčiose, tačiau pati technika ir gamybos technologijos yra primirštos. Skaljolos dekoravimo būdas, artimas dirbtinio marmuro technikai, suklestėjęs  XVI a. Florencijoje ir paplitęs už jos ribų, Lietuvoje yra dar mažiau žinomas. Dirbtuvių metu Alvydas Mandeika moko primirštų brangių medžiagų imitavimo technikų: savo rankomis pasigaminus dirbtinio marmuro plokštelę ir dekoravus ją skaljolos technika, parodos lankytojai kitaip žvelgs į daugelio Lietuvos bažnyčių interjerus ir jų puošybą.

Dirbtuves pristato Vilniaus dailės akademijos Paminklotvarkos katedra.

Dirbtuvėms reikalinga registracija. 

Gegužės 3 d. (penktadienis) 13:30-15:00, Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčia, I a.

Gegužės 4 d. (šeštadienis) 14:00-15:30, Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčia, I a.

 Gipso liejimo dirbtuvės

Gipsas – jau senovės graikų atrasta dar viena puiki statybinė ir skulptūrinė medžiaga. Gipsas ir jo mišiniai yra plastiška, lengvai formuojama ir viena iš plačiausiai naudojamų medžiagų įvairiomis technikomis dekoruojant pastatų interjerus. Gipso naudojimas lipdiniams tiražuoti (liejant formose) leidžia labai tiksliai atkartoti visas originalo – nulipdyto modelio – subtilybes. Dirbtuvių metu galima susipažinti su plastiška ir lengvai formuojama skulptūrine medžiaga gipsu ir pasimokyti jo liejimo formose. Tai viena plačiausiai naudojamų medžiagų dekoruojant pastatų interjerus, dažnai matoma kultūros paveldo objektuose.

Dirbtuves pristato Vilniaus dailės akademijos Paminklotvarkos katedra. Dirbtuves veda restauratorė Ramunė Balandžiūnienė.

Dirbtuvėms reikalinga registracija. 

Gegužės 3 d. (penktadienis) 12:30-13:30, 17:00-18:00, Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčia, II a. 

Gegužės 4 d. (šeštadienis) 13:00-14:00, 16:00-17:00, Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčia, II a.

Kazeininių dažų gamyba

Manoma, kad kazeinas gali būti viena iš seniausių rišamųjų medžiagų ruošiant dažus, naudotų dar senovės Egipte. Kazeinas dažnai buvo naudojamas kaip podažis aliejinei tapybai, baldų, sienų ar kitų paviršių dekoratyviniam dažymui. Jo populiarumas išaugo XIX a. antroje pusėje – XX a. pradžioje, kai pradėta prekiauti jau paruoštais dažais, kuriuos buvo galima naudoti tiek paveikslų, tiek sienų tapybai. Šiuo metu šią techniką prisimena tik vyresnės kartos dailininkai ir chemikai technologai. Dirbtuvių metu Alvydas Mandeika moko senosios dažų gamybos technologijos: savo rankomis iš varškės pasigaminę kazeino, o po to iš jo pasigaminę dažų, parodos lankytojai galės dekoruoti gipsinį dirbinį.

Dirbtuves pristato Vilniaus dailės akademijos Paminklotvarkos katedra.

Dirbtuvėms reikalinga registracija. 

Gegužės 3 d. (penktadienis) 15:30-16:30, Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčia, II a.

Gegužės 4 d. (šeštadienis) 11:00-12:00, 17:30-18:30, Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčia, II a. 

Virtualus paveldas – 3D skenavimo dirbtuvės

Dirbtuvių metu pristatoma 3D skenavimo įranga ir demonstruojamos jos techninės galimybės skenuojant nedidelės apimties paveldo objektus. Renginio lankytojams atskleidžiama, kaip vyksta paveldo objektų skenavimo procesas, kaip paruošiami objektai skenavimui, kaip jie skenuojami, kaip koreguojami failai ir parengiama informacija tolesniam naudojimui.

Dirbtuves pristato VDA Taikomųjų kultūros paveldo tyrimų ir konservavimo centras, įsikūręs Telšiuose įgyvendinant projektą „Taikomųjų kultūros paveldo tyrimų ir konservavimo centro Telšiuose, Kęstučio g. 3-2, steigimas ir veiklos stiprinimas“. Pagrindinis projekto tikslas – prisidėti prie Lietuvos kultūros paveldo išsaugojimo sudarant sąlygas vykdyti kultūros paveldo tyrimus ir edukacinę veiklą Žemaitijos regione. Centras atlieka medinio paveldo restauravimo darbus, vykdo projektinę ir edukacinę veiklą.

Veikia nuolat. Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčia, II a.

Paveikslų retušavimo praktika

Dirbtuvėse pristatomos restauravimo praktikoje naudojamos įvairios tapybos netekčių vietų retušavimo technikos. Viena iš jų – trattegio, reikalaujanti ne tik gilaus meninio kūrinio suvokimo, bet ir … fizikos ir chemijos žinių. Dalyviams detaliai pristatomas šis vienas iš sudėtingiausių retušavimo metodų, aiškinama, kaip jis atitinka estetinius ir etinius paveikslų restauravimo principus. Dirbtuvių lankytojai, gavę pažeisto paveikslo kopijos fragmentą, vadovaujami tapybos restauratorių profesionalų, patys išmėgina tapybos netekčių vietų retušavimo techniką.

Dirbtuves pristato Lietuvos dailės muziejaus Prano Gudyno restauravimo centras.

Dirbtuvėms reikalinga registracija. 

Gegužės 3 d. (penktadienis) 11:30-13:00, 14:30-16:00, 17:30-19:00, Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčia, II a.

  Auksavimas – seniausia dekoravimo technika

Dirbtuvėse lankytojai supažindinami su auksavimo procesu ir pristatomos trys populiariausios technikos: blizgusis polimentinis auksavimas, matinis aliejinis auksavimas ir auksavimas trintu auksu. Auksu būdavo padengiami didesni ar mažesni paveikslų fragmentai, paveikslų rėmai, baldų detalės, polichromuotos skulptūros ir kiti meno kūriniai.

Dirbtuves pristato Lietuvos dailės muziejaus Prano Gudyno restauravimo centras.

Gegužės 4 d. (šeštadienis) 11:30-13:00, Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčia, II a.

Keramikos restauravimo dirbtuvės: sudužusio puodelio lkimas – klijuoti ar išmesti?

Dirbtuvių dalyviai supažindinami su keramikos restauravimo principais. Restauruotas keramikos, stiklo ar porceliano dirbinys praranda savo utilitarinę paskirtį, tačiau kruopščiai surinkus ir suklijavus smulkiausias duženas, išsaugomos šeimos, giminės relikvijos, kelionių įspūdžių liudininkai. Nors iš suklijuoto puodelio niekada negalima gerti arbatos, į suklijuotą stiklo vazą nemerkiamos gėlės, tačiau jie išliks kaip praeities liudininkai, turintys savo istoriją.

Dirbtuves pristato Lietuvos dailės muziejaus Prano Gudyno restauravimo centras.

Dirbtuvėms reikalinga registracija. 

Gegužės 4 d. (šeštadienis) 11:30-13:00, 14:30-16:00, Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčia, II a.

Trimačių objektų retušavimas

Dirbtuvių dalyviai supažindinami su polichromuotų medinių skulptūrų retušavimo etiniais ir estetiniais principais bei praktiškai taikomais sprendimais. Pristatomos įvairios retušavimo technikos ir medžiagos, kurios pasirenkamos atsižvelgiant į konkretiems kūriniams keliamus tikslus.

Dirbtuves pristato Lietuvos dailės muziejaus Prano Gudyno restauravimo centras.

Dirbtuvėms reikalinga registracija. 

Gegužės 4 d. (šeštadienis) 14:30-16:00, 17:00-18:30, Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčia, II a.

Sienų tapybos konservavimo dirbtuvės-mokymai

Šios specifinės dirbtuvės-mokymai skirti turintiems savo būstuose yrančios ir trupančios sienų tapybos, taip pat su panašiomis problemomis susiduriantiems architektams ar restauratoriams.

Dalyviai mokomi kelių praktinių technikų: stabilizuoti sieninės tapybos turintį tinką atliekant apkraštavimus kalkių ir smėlio skiediniu, paklijuoti tinką japonišku (arba mikalentiniu) popieriumi ir uždėti bei nuimti „kompresus“. Metodiškai ir teisingai atlikus šiuos veiksmus ir stabilizavus judančią tapybą, ji galės laukti restauratorių rankų ilgus metus ir nebus prarasta. Lankytojai, susibūrę mažomis grupelėmis, gali dalyvauti 2–3 valandų trukmės užsiėmimuose, kurių metu ilgamete tapybos konservavimo patirtimi dalijasi restauratorė Audronė Kaušinienė.

Dirbtuves pristato Audronės Kaušinienės IĮ „Archeodomus“, kuri atlieka kultūros paveldo tvarkybos darbus: polichrominius tyrimus, projektuoja, konservuoja, restauruoja, atkuria, rekonstruoja sieninę tapybą.

Dirbtuvėms reikalinga registracija. 

Gegužės 3 d. (penktadienis) 14:00-16:00, Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčia, II a.

Gegužės 4 d. (šeštadienis) 12:00-14:00, Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčia, II a.

Kauno miesto muziejaus Tautinės muzikos skyriaus dirbtuvės

Interaktyvus muzikinis žaidimas „DJ Folk“

Kauno miesto muziejaus interaktyvus muzikinis žaidimas „DJ Folk“ kiekvienam leidžia pasijusti didžėjumi ir džiaugtis lietuviška muzika šiuolaikiškai. Ant specialios lentos dėliodami kaladėles lankytojai gali komponuoti muzikos garsus ir susikurti savitus lietuvių liaudies dainų variantus. Žaidime galima sumiksuoti du grupės „Thundertale“ aranžuotus kūrinius: sutartinę „Rimo tūto“ ir dainą „Ant kalno karklai“.

Dirbtuves pristato Kauno miesto muziejaus Tautinės muzikos skyrius.

Gegužės 4 d. (šeštadienis) 11:00-15:00, Laisvalaikio erdvė lauke.

Skudučių gamyba iš žolinių augalų

Kiekvienas gali išmokti groti vienu iš seniausių lietuvių liaudies muzikos instrumentų – skudučiais. Dar įdomiau, kad juos paprasta pasigaminti patiems. Dalyvaujantys skudučių gamybos užsiėmime lankytojai mokomi iš paprasto augalo stiebo išsipjauti skudutį. Susirinkus 4–5 žmonių grupei galima išmokti skudučiuoti nesudėtingas sutartines, gyvuojančias jau kelis tūkstančius metų.

Dirbtuves pristato Kauno miesto muziejaus Tautinės muzikos skyrius, šiuolaikiškai ir interaktyviai pristatantis lietuvių tradicinę muziką ir kultūrinį liaudies muzikavimo kontekstą.

Gegužės 4 d. (šeštadienis) 13:00-14:00, Laisvalaikio erdvė lauke.

Tradicinių šiaudinių sodų rišimo dirbtuvės

Sodai yra gražiausia ir reikšmingiausia tradicinio meno puošmena. Tai ne tik Lietuvos tautodailės paveldas, bet ir labai svarbi Baltijos jūros regiono, Europos ir pasaulio kultūros paveldo dalis, atspindinti senąją pasaulėžiūrą ir tradicijas. Sodas simbolizuoja pasaulio medį ir kosmoso tvarką, skleidžia darnos virpesius. Lietuvai pirmininkaujant Europos Sąjungos Tarybai tradiciniai sodai buvo pasirinkti kaip simbolis, įprasminantis Europos Sąjungos šalių santarvės ir stabilumo siekį. Sodai buvo rišami visoje Lietuvoje ir buvo svarbi tautos papročių dalis: sodas buvo kabinamas virš kūdikio lopšio, virš vestuvių stalo, jais buvo puošiami namai ruošiantis Kūčioms ir Velykoms. Dirbtuvėse parodoma sodų medžiaga, paaiškinama, kaip ji paruošiama, mokoma susikarpyti ir susirišti po nedidelį sodelį.

Dirbtuves veda tautodailininkė, Vilniaus etninės kultūros centro kultūrinių veiklų koordinatorė Marija Liugienė.

Dirbtuvėms reikalinga registracija. 

Gegužės 3 d. (penktadienis) 13:00-15:00, 15:00-17:00, Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčia, I a.

Medienos tašelių paveikslo gamyba

Dirbtuvių dalyviai kviečiami dalyvauti kuriant ekologišką medinių tašelių ir skirtingų aukščių bei spalvų medienos likučių paveikslą. Ant tašelių  viršūnėlės lankytojai gali parašyti 1 žodžio linkėjimą sau, „Heritas“ komandai ar visai Lietuvai.

Dirbtuves pristato Matyta.lt, tvarkantis autentiškus Rytų ir Vidurio Europos modernistinio dizaino baldus, profesionaliai juos restauruojantis, atnaujinantis ir pritaikantis praktiškam ir kokybiškam naudojimui.

Veikia nuolat. Laisvalaikio erdvė lauke.

Popieriaus restauravimo erdvė

Kiekvienuose namuose saugoma daugybė paveldo objektų – knygos, nuotraukos, seni dokumentai. Jų išsaugojimas ateities kartoms gali būti paprastas ir sėkmingas žinant keletą restauratorių profesionalų naudojamų popieriaus priežiūros principų. Visos popieriaus ir knygų paslaptys – Kūrybinių dirbtuvių popieriaus erdvėje.

Amžinų knygų paslaptys: trumpas įvadas asmeninės bibliotekos ilgaamžiškumui užtikrinti

Kultūros vertybių restauratoriai turi užtektinai žinių ir įgūdžių neįtikėtinai suirusias paveldo vertybes prikelti antram gyvenimui. Tiesa, tai reikalauja nepaprastai daug pastangų, laiko ir lėšų. Visų sričių paveldo specialistai sutaria, kad nėra geresnio būdo užtikrinti kultūros vertybių apsaugą kaip jų tausojimas kasdieniame gyvenime. Auksinė taisyklingos dokumentų priežiūros taisyklė galioja tiek privačioms, tiek viešosioms bibliotekoms. Vilniaus universiteto bibliotekos restauratorė, knygrišė Ieva Rusteikaitė renginio lankytojams pristato dažniausiai pasitaikančius knygų ir grafikos dokumentų pažeidimus, pataria, kaip būtų galima jų išvengti ir kaip minimaliomis priemonėmis užtikrinti tinkamą jų apsaugą, taigi ir asmeninės bibliotekos ilgaamžiškumą. Šį praktinį knygų priežiūros gidą iliustruoja senieji Kultūros paveldo centro bibliotekos dokumentai.

Užsiėmimą veda Vilniaus universiteto bibliotekos restauratorė Ieva Rusteikaitė.

Gegužės 3 d. (penktadienis) 14:30-15:00, 16:30-17:00, Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčia, II a.

Japoniškojo knygų įrišimo dirbtuvės

Dirbtuvėse lankytojai mokomi naudojant japoniškąjį knygų įrišimo būdą pasigaminti knygelę užrašams ar eskizams. Subtilus japoniškas įrišimas greitai išmokstamas ir leidžia sukurti estetiškus ir naudingus rankų darbo daiktus, kurie gali tapti puikia dovana.

Dirbtuves pristato Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Dokumentų konservavimo ir restauravimo skyrius.

Dirbtuvėms reikalinga registracija. 

Gegužės 3 d. (penktadienis), 12:00-13:00, 13:00-14:00, Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčia, II a.

Knygų tvarkymo dirbtuvės

Dirbtuvių lankytojai mokomi, kokiomis priemonės galima patiems suklijuoti savo asmeninės bibliotekos suplyšusius knygų lapus, rodoma, kaip pakeisti žalą popieriui darančias, bet kartais knygos lapams susegti naudojamas metalines kabes, gaminami knygų skirtukai. Svarbiausia pamoka – ką daryti ir ko nedaryti knygas klijuojant namų sąlygomis.

Dirbtuves pristato Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Dokumentų konservavimo ir restauravimo skyrius, kuriame konservuojami ir restauruojami vertingi dokumentai: knygos, žemėlapiai, rankraščiai, pergamentai, graviūros, periodiniai leidiniai, taip pat  įrišami ar perrišami periodinių leidinių komplektai, tvarkomi pažeisti dokumentai.

Dirbtuvėms reikalinga registracija. 

Gegužės 3 d. (penktadienis) 15:00-16:00, 17:00-18:00, Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčia, II a.

Senasis popierius prabyla

Lietuvos centrinio valstybės archyvo Dokumentų restauravimo skyriaus ekspertai pasakoja apie popieriaus įvairovę, pristato įvairius popieriaus tipus ir vandenženklius, paaiškina, kam jie naudoti. Dirbtuvėse parodoma, kaip amžiams bėgant kito popierius, supažindinama su unikalia senojo popieriaus kolekcija – daugelį amžių iš skirtingų žaliavų rankomis gaminto popieriaus pavyzdžiais, kuriuos šiandien išstūmė medžio pluošto popierius. Istorija rodo, kad popieriaus ir jo gamybos būdų įvairovė gali atverti kelią ir naujo tipo popieriaus gaminiams. Senasis popierius, vandenženkliai ir XX amžiaus popieriaus pavyzdžiai patogiai apžiūrimi ant specialaus šviečiančio stalo.

Dirbtuves pristato jau 25 metus veikiantis Lietuvos centrinio valstybės archyvo Dokumentų restauravimo skyrius, vienintelis archyvų sistemoje restauruojantis dokumentus, saugomus visuose valstybės archyvuose. Skyriuje dirba 9 restauratoriai ir 3 knygrišiai.

Gegužės 4 d. (šeštadienis) 10:30-11:30, 13:30-14:30, 16:30-17:30, Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčia, II a.

SOS Knygoms

Edukacinėse dirbtuvėse restauratoriai rodo, kaip teisingai gelbėti sulietas knygas, jas išdžiovinti naudojant priemones, kurių yra kiekvienuose namuose. Demonstruojami specialūs restauravimui naudojami klijai ir pasakojama apie jų gamybos procesą. Padedami restauratorių lankytojai gali suklijuoti atsineštas suplyšusias knygas.

Dirbtuves pristato Lietuvos centrinio valstybės archyvo Dokumentų restauravimo skyrius.

Gegužės 4 d. (šeštadienis) 12:00-13:00, 15:00-16:00, 18:00-19:00, Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčia, II a.

Dirbtuvės „Kaip organizuoti savanorystės principu pagrįsta kultūros paveldo išsaugojimo projektą?“

„Heritas” parodoje organizuojamose European Heritage Volunteers (Europos paveldo savanorių) kūrybinėse dirbtuvėse „How to organise a heritage volunteering project?“,  EHW direktorius dr. Bert Ludwig pristatys sėkmingai veikiančia formulę savanorystės principu pagrįstų kultūros paveldo išsaugojimo projektų organizavimui ir įgyvendinimui. Dirbtuvėse bus pristatytakaip veikia bendradarbiavimas tarp paveldo specialistų, valstybinių ir privačių paveldo apsaugos srityje dirbančių įmonių  ir  visuomenės, aptariami savanorių pritraukimo, apmokymų organizavimo aspektai, logistikos ir finansavimo klausimai, pristatomos tokių projektų vykdymo tarptautiniu lygmeniu perspektyvos. Kūrybinėse dirbtuvėse, esant poreikiui, bus skirta laiko aptarti ir dalyvių projektų idėjoms.

Dirbtuves pristato festivalio svečias Dr. Bert Ludwig, organizacijos „Europos paveldo savanoriai“ vadovas, Vokietija.

Dirbtuvėms reikalinga registracija. 

Gegužės 4 d. (šeštadienis) 14:00-15:30, EHU, II a. Senato salė

Kėdės su minkšta dalimi restauravimo dirbtuvės

Dirbtuves pristato Gintarė Jurgė.

Veikia nuolat. Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčia, I a.

Kasdienių baldų medinių dalių restauravimo dirbtuvės

Dirbtuves pristato Matyta.lt. Autentiški Rytų ir Vidurio Europos modernistinio dizaino baldai, profesionaliai restauruoti ir atnaujinti, praktiški, kokybiški, amžinai stilingi.

Gegužės 4 d. (šeštadienis) 14:30-15:30, Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčia, I a.

Galima ir negalima: konsultacijų bei įkvėpimo erdvė kultūros paveldo savininkams ir valdytojams

Speciali „Heritas“ sesija siūlo iš arčiau susipažinti su kultūros paveldo objekto atkūrimu ir restauravimu sėkmingai pritaikant jį gyvenimui ar komercinei veiklai. Savo istorijomis dalinasi dvarų, sodybų ir senuose namuose esančių butų savininkai. Kažkada įžengę į vertingus, tačiau apleistus, laiko ir žmonių nuniokotus pastatus, šiandien jie džiaugiasi sėkminga rekonstrukcija, atskleidusia tikrąjį paveldo veidą. Apie kultūros paveldo objektų atkūrimo ir restauravimo  procesą, iššūkius ir atradimus – tiesiai iš pirmų lūpų „Heritas“ diskusijų, pranešimų ir konsultacijų sesijoje „Galima ir negalima: konsultacijų bei įkvėpimo erdvė kultūros paveldo savininkams ir valdytojams”.

Ši erdvė yra unikali galimybė gauti nemokamą konsultaciją savo problemai spręsti tiesiai iš profesionalių, patyrusių paveldosaugos ekspertų – architektų, konstruktorių, restauratorių, meistrų praktikų. Erdvėje vyksta kelios konsultacijų sesijos, kuriose ekspertai paaiškina, ką galima ir ko negalima daryti, kokias procedūras tenka praeiti tvarkant kultūros paveldo objektus, siekiant gauti finansinę paramą bei atsako į kitus kylančius klausimus.

Namo Polocko g. 52, Vilnius apžiūra ir konsultacijos medinių namų šeimininkams prie istorinio Vilniaus medinuko. Konsultuoja: Saulius Sakalas.

Medinių namų šeimininkams, ar svarstantiems tokiais tapti, kyla begalė klausimų, kaip paversti savo namą ilgaamžiais, patikimais ir jaukiais namais. Specialios Heritas konsultacijų sesijos metu naudingų patarimų duos daug medinukų per du dešimtmečius naujam gyvenimui prikėlęs meistras-restauratorius Saulius Sakalas. Pakalbėti apie medinių namų sveikatą, pasisemti idėjų tuos, kam rūpi ne tik patogiai įsikurti, bet ir išlaikyti kuo autentiškesnį namo pavidalą kviečiame prie vieno gražiausių Vilniaus medinukų, esančio Užupyje, Polocko g. 52.

Saulius Sakalas Polocko 52 švelniai vadina  medinuku-gražuoliu ir sako, kad namą reikia suvokti kaip gyvą darinį – dalį savęs, todėl pirmiausia kviečia pažinti jo istoriją, aprašytą ne tik dokumentuose, bet ir sienose, dažų sluoksniuose, namo formose ir jų kaitoje. Pasak meistro, tokia apžiūra – tarsi sveikatos patikrinimas, kai aprašoma namo negalavimo istorija ir jo valdytojų žalingi įpročiai, kartu numatomas tolimesnis tokio sergančio namo gydymas ir priežiūra. Naudodamas šį medinuką kaip pavyzdį, patyręs meistras paaiškins į ką derėtų atkreipti dėmesį kiekvienam turinčiam medinį būstą, kodėl reikėtų kelis kartus apsvarstyti prieš keičiant šimtą ir daugiau vasarų bei žiemų atlaikiusias dailylentes naujomis, aptars šiltinimo ir tinko išsaugojimo, sienojų keitimo ir protezavimo, grindų ir stogo konstrukcijų klausimus.

Gegužės 4 d. (šeštadienis) 10:00–11:30, Polocko g. 52, Vilnius 

Reikalinga registracija!

Laimingi atsitiktinumai: kodėl mes vykdome 15+ tyrimų ir projektų Čiulų dvare vienu metu

Daugeliui neįveikiama užduotimi atrodantis dvarų restauravimas – per brangu, per sudėtinga, per daug paveldo reikalavimų – gali būti išspręstas turint noro, kantrybės ir pagarbos paveldui. Nors pradėjus darbą paaiškės, kad paveldo objekto restauravimas ir pritaikymas reikalauja daugelio specialistų, institucijų indėlio ir koordinacijos, taip pat laiko, kantrybės ir žinių, tačiau šis procesas gali būti ir įdomus, ir gerokai mažiau gąsdinantis iš anksto žinant praktinius tokio proceso aspektus. Naujasis Čiulų dvaro šeimininkas Aistis Šimaitis pristato dar nebaigtą dvaro atkūrimo istoriją: kaip persipinantys projektai ir aktyvus dalyvavimas juose padeda atskleisti tikrąją dvaro vertę.

Nėra nei vieno žmogaus, kuris žinotų kaip restauruoti dvarą, tačiau subūrus profesionalų ir kultūros paveldą puoselėjančių žmonių komandą galima pasiekti puikių rezultatų. Kultūros paveldo objektų tikroji vertė dažnai slypi po dešimtmečių nepriežiūros ir apleistumo našta. Tačiau ją numetus paveldo objektas gali suspindėti tikrosiomis spalvomis.

Gegužės 4 d. (šeštadienis) 12:00–12:20, Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčia, II a.

Paliesiaus dvare – skambanti architektūra

Šiandien Paliesiaus dvaras, kurio istorija siekia XVII a., išdidžiai gali būti vadinamas nekilnojamojo kultūros paveldo kompleksu. Prieš penketą metų restauruotas ir pritaikytas visuomenei, šis dvaras yra darnaus ir atsakingo savininkų, tyrėjų, projektuotojų, statybininkų bei projekto ir techninės priežiūros vadovų darbo rezultatas.

Dvaras buvo smarkiai suniokotas, tačiau jo dvasia išsaugota kompleksiškai rekonstravus ir atkūrus net penkis dvaro pastatus -prižiūrėtojo namą, senąsias arklidės, ledainę, kepyklėlę ir medinį pastatą, iškilusį ant senojo namo pamatų. Atliekant rekonstrukciją laikytasi autentikos, natūralumo principų, taip pat, kuriant funkcionalią erdvę, vertą kultūros paveldo vardo, atsižvelgta į kokybę ir šiuolaikinius patogumus. Paliesiaus dvaras apdovanotas Geriausių restauravimo darbų 2013-2014 m. konkurso laureato diplomu už naujų metodinių sprendinių įgyvendinimą tvarkybos darbuose, restauravimo kompleksiškumą ir novatoriškumą.

Gegužės 4 d. (šeštadienis) 12:20–12:40, Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčia, II a.

Kaip kurti naujai, tęsiant žmogaus ir gamtos pradėtus darbus – Pagulbio sodybos atgimimas

Rekonstruojant ir atkuriant Pagulbio sodybą vadovautasi principu „O kaip darytų mano senelis?”. Tai lėmė, kad sodyboje išlaikyta senovinė atmosfera, kuria gali mėgautis ir šiuolaikinis žmogus. Lietuvos kaimo namų dvasia kuriama ne tik per nekilnojamąjį kultūros paveldą, bet ir puoselėjant tradicines veiklas – duonos kepimą, bitininkystę, kitus kaimui būdingus darbus. Sodyba kviečia pasinerti į vaikystės kaime prisiminimus, o jos (at)kūrėjas Kazimieras Jakutis pasakoja, kaip sukurti harmoningą ir atvirą sodybą, išlaikant santykį su gamta ir kultūros paveldu.

Gegužės 4 d. (šeštadienis) 12:40–13:00, Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčia, II a.

Konsultacijos nekilnojamojo kultūros paveldo savininkams

Gąsdina nežinomybė ir painus reglamentavimas kultūros paveldo apsaugos srityje?  Šioje Heritas erdvėje turėsite unikalią galimybę gauti nemokamą konsultaciją savo problemai spręsti tiesiai iš profesionalių, patyrusių paveldosaugos ekspertų – architektų, konstruktorių, restauratorių, meistrų praktikų. Konsultacijų sesijos metu ekspertai konkrečiai atsakys, ką galima ir ko negalima daryti, kokias procedūras praeiti tvarkant kultūros paveldo objektus, siekiant gauti finansinę paramą bei kitus Jums iškilusius kylančius klausimus.

Kultūros paveldo objektų savininkus ir valdytojus kviečiame registruotis individualiai konsultacijai.  Pristatinėjamų problemų bus galima pasiklausyti bei, esant galimybei, savo klausimus užduoti šeštadienį (05.04) 13:10–14:30.

Norint gauti konsultaciją, reikalinga išankstinė registracija.

Gegužės 4 d. (šeštadienis) 13:10–14:30, Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčia, II a.

Konsultuos ir į Jūsų klausimus atsakys:

Viltė Janušauskaitė – architektė restauratorė, atestuota Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistė, šiuo metu VĮ „Lietuvos paminklai“ l.e.p. projektavimo tarnybos vadovė ir VU lektorė, sukaupusi daugiau nei dešimtmetį patirties rengiant tvarkybos darbų projektus ir nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiuosius planus. ICOMOS narė, aktyvi profesinių tarptautinių mokymų ir akademinių renginių, skirtų kultūros paveldo apsaugai, dalyvė.

Giedrė Filipavičienė – architektė restauratorė, atestuota Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistė, dirba VĮ „Lietuvos paminklai“, dėsto Vilniaus dailės akademijoje paminklotvarkos katedroje urbanistinio paveldo apsaugos, mokslinių tyrimų bei paminklinio interjero kursą, vadovauja magistrantų kursiniams ir baigiamiesiems darbams. Architektūros restauravimo srityje pradėjo dirbti 1973 m., Paminklų konservavimo institute. Didžioji kūrybinės veiklos dalis – istorinių miestų tvarkymo, Trakų senamiesčio kultūros vertybių  išsaugojimo bei restauravimo projektai.

Audronė Šolienė – architektė, atestuota Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistė, architektūrinio ir urbanistinio nekilnojamojo kultūros paveldo ekspertizės specialistė. Atlieka architektūros tyrimus, rengia tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektus, tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektų specialiąsias ekspertizes, nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo specialiąsias  ekspertizes. Specializuojasi medinės architektūros tyrimų ir tvarkybos srityje. LAR atestuota architektė, statinio projekto, architektūrinės dalies, projekto vykdymo priežiūros vadovė.

Rasa Bertašiūtė – architektė, architektūrologė, humanitarinių mokslų daktarė Lietuvos liaudies buities muziejaus, medinės architektūros tyrimų ir mokymo centro ir  Kauno technologijos universiteto Architektūros ir statybos instituto, Architektūros istorijos ir paveldo tyrimų centro  darbuotoja. Rasa taip pat yra ICOM, ICOMOS ir Medžio meistrų draugijos narė. Per pastarąjį dešimtmetį architektė vykdė medinio paveldo tyrimus, dalyvavo daugelyje su tradicine medine architektūra susijusių projektų, skaitė viešas paskaitas, vedė mokymus ir praktinius užsiėmimus. Rasa yra etnokultūrinio nekilnojamojo kultūros paveldo ekspertė, turi Tradicinių amatų meistrės sertifikatą.

Saulius Sakalas – meistras-restauratorius, dailidystės amatą pasirinkę ankstyvoje jaunystėje. Per prisilietimą su senųjų meistrų kūryba Saulius atpažino, kiek svarbus žmogaus (savininko) ryšys su meistru, aplinka – supančia gamta, istorija – savo vietos tapatumu. Vėliau nebesiėmė naujos statybos, matydamas, kiek jau pastatytų ir mylėtų namų reikalingi atstatymo ir dėmesio. Dirba su pastatų medinėmis konstrukcijomis – sienų, sienojų, stogų atstatymu, buvusios kokybės ir formų grąžinimu namams, su kitų namo dalių – durų, langų, pamatų, apdailos restauravimu. Savo patirtimi ir gebėjimais mielai dalinasi su tais, kam tas rūpi.

Margarita Janušonienė – humanitarinių mokslų daktarė, dailėtyrininkė, paveldosaugininkė, Lietuvos dailės istorikų draugijos narė, Lietuvos kultūros tarybos ekspertė. Nuo 1996 m. – atestuota nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos ekspertė. Dirba Kultūros paveldo departamento Alytaus skyriuje. Konsultuos finansavimo mechanizmų klausimais: paraiškų teikimo tvarka, tikimybė gauti paramą ir pan.

Indrė Baliulytė – istorikė, Kultūros paveldo departamento Apskaitos, paveldotvarkos planavimo skyriaus vyr. specialistė. Konsultuos finansavimo mechanizmų klausimais.

Rasita Ankudavičienė – Kultūros paveldo departamento Apskaitos, paveldotvarkos planavimo skyriaus vyr. specialistė. Suteiks informaciją apie finansavimo galimybes valstybės biudžeto lėšomis, skirtomis paveldotvarkai.

Gediminas Rutkauskas – architektas, viešosios paveldosaugos vadybos srityje dirba nuo 1992 m. Nuo 1998 m. vadovauja VšĮ Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūra (daugiau www.vsaa.lt). Konsultuos apie bendruomenės informavimą ir įtraukimą į paveldotvarką, paveldo objektų/vietovių priežiūros (maintenance) prevenciją ir stebėseną, tarptautinio bendradarbiavimo ir komunikacijos plėtotę, UNESCO Pasaulio paveldo objektų/vietovių viešąją vadybą.

Kęstutis Masaitis – architektas, Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūroje dirba nuo 2003 metų. Atsakingas už įvairių programų planavimą, ruošimą ir vykdymą, gyventojų, patalpų savininkų informavimą, konsultavimą, nekilnojamojo kultūros paveldo objektų stebėsenos duomenų bazės kaupimą ir viešinimą. Koordinuoja programas skirtas gyventojų finansiniam rėmimui. Vykdyti projektai „Medinių pastatų tvarkymas, priemonės ir technologijos“, „Vilniaus miesto tradicinės medinės architektūros išsaugojimas“.

Moderatorius Gediminas Rutkauskas (VSAA)

Sugrįžimas į 1929-uosius: Gydytojo Prano Gudavičiaus namas Kaune

Pasaulio dėmesį traukia Kauno modernizmo architektūra – ne tik pastatų fasadai, bet ir originalūs vidaus interjerai, pasiekę mūsų laikus. Atėjus į tokį butą pasijunti tarsi keliaudamas laiku. Tuo susižavėję Karolis Banys ir Petras Gaidamavičius – du jauni, į tarpukario paveldą nusprendę investuoti verslininkai – 2017 metais įsigijo butą 1929 m. architekto Edmiundo Fryko  projektuotame gydytojo Prano Gudavičiaus name. Simboliška, kad naujieji gyventojai į restauruotą butą įžengė jam švenčiant garbingą sukaktį – praėjus 90 metų nuo namo pastatymo. Restauruojant vidaus erdves išsaugoti autentiški interjero elementai ir atkurta tarpukario atmosfera.

Gegužės 4 d. (šeštadienis) 14:30–14:50, Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčia, II a.

Asmeninis ir profesinis žvilgsnis į istorijos ženklus Vilniaus senamiestyje: Užupio g. 14, Vilniuje atvejis

Kultūros paveldo objekto ar tiesiog seno pastato atnaujinimas – tai procesas, kuriame susitinka užsakovo, architektų, restauratorių, inžinierių bei statybininkų patirtis. Jų požiūris į kultūros paveldą ir gebėjimas veikti kartu tiesiogiai lemia kiek ir kaip bus išsaugoti istoriniai ženklai ateities kartoms. Buto Užupio g. 14–6, Vilniuje paprastasis remontas iškėlė ir atskleidė daugybę klausimų su kuriais susiduria kiekvienas statytojas: statybų kaina, terminai, meistrų paieška, abejonės dėl restauruotų elementų pritaikymo šiuolaikiniam gyvenimui. Šiame objekte išryškėjo ir bendri kultūros paveldo išsaugojimo klausimai. Savo patirtį iš buto remonto Užupio g. 14–6, Vilniuje ir temą pristato projekto užsakovas Andrius Korvel, architektė, projekto vadovė Giedrė Gajauskaitė, architektė–sienų tapybos restauratorė Neringa Šarkauskaitė Šimkuvienė.

Gegužės 4 d. (šeštadienis) 14:50–15:10, Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčia, II a.

Buto rekonstrukcija Žvėryne, mediniame Birutės g. 33A name

Butas, įsigytas apleistame mediniame ir kultūros vertybių registre esančiame name, jau  savaime pranašauja, kad turto savininkų laukia nemenkas nuotykis. Paveldosaugininkas Marius Skerniškis pasakoja, kokių sprendimų ėmėsi pritaikydamas erdvę komfortiškai buičiai. Praėjus keliems metams po rekonstrukcijos, matyti, kokie konstrukcijų tvirtinimo, šildymo, apdailos sprendimai pasiteisino, o ką savininkai darytų kitaip. Praktiškai išbandžius kai kuriuos paveldo tvarkybos aspektus paaiškėja, kokios priemonės labiausiai prisideda prie paslaptingųjų „vertingųjų savybių” išsaugojimo. Labai konkrečios praktinės žinios, meistrystės ir patirties aspektai yra svarbiausi susidūrus su tokiomis problemomis kaip lūžusios sijos, išlinkusios grindys ar nesandarūs, bet nuostabiai gražūs langai, kuriuos norisi išsaugoti. Buto savininkai kviečia pasimokyti iš svetimų klaidų bei pasisemti idėjų bei įkvėpimo rekonstruojant senovinį butą.

Gegužės 4 d. (šeštadienis) 15:10–15:30, Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčia, II a.

„Raudona lieka”: plytų mūro paveldas Šiaurės Lietuvoje.

Projektą pristatys ir patirtimi apie savitų miestelių – Žeimelio, Linkuvos, Lygumų – kultūros paveldo objektų vertybes ir dabarties iššūkius dalinsis VGTU dėstytojas Dalius Vrubliauskas.

Gegužės 4 d. (šeštadienis) 15:30–16:00, Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčia, II a.

Seminarai

HERITAS ypatingą dėmesį skiria seminarų erdvei, kurioje skirtingų sričių specialistai dalinasi savo mokslinėmis ir praktinėmis įžvalgomis kultūros paveldo ir jo restauravimo temomis. Šiemet parodos lankytojams siūlome susipažinti su įvairiomis kultūros paveldo bendruomenėmis. Kalbėsimės apie šių bendruomenių veiklą: galią atpažinti, išsaugoti ir pritaikyti kultūros paveldo objektus. Praktinę seminarų pusę užpildys aktualių tyrimų pristatymai, sėkmingų restauracijų pavyzdžiai, naujausių restauravimo technologijų aptarimas bei praktiniai patarimai nekilnojamojo kultūros paveldo objektų savininkams.

Tikimės, kad pristatomi pranešimai suteiks įdomios, pritaikomos informacijos bei išprovokuos viešas diskusijas. Seminarų erdvė yra atvira kiekvienam paveldo vartotojui!

Jei norite būti parodos Heritas 2019 dalimi, susisiekite!

Gegužės 3 d. (penktadienis) 12:00-13:30, EHU, I a., 110 aud. Meistrystė. Trys pasakojimai 

Ieva Rusteikaitė. Nuotr. Liudos Drižytės

Ieva Rusteikaitė (Vilniaus universiteto biblioteka, Dokumentinio paveldo išsaugojimo skyrius)

Ieva Rusteikaitė – dokumentų restauratorė, Vilniaus knygrišių gildijos narė bei Siberiana Books įkūrėja. Nuo 2011 m dirba Vilniaus universiteto bibliotekos (VUB) dokumentų restauratore. 2016 m. baigė Konservavimo ir restauravimo projektų valdymo magistrantūrą Barselonos universitete (Ispanija). Nuo 2017 m. grįžusi dirbti į VUB Dokumentinio paveldo išsaugojimo skyrių restauruoja dokumentus ir padeda organizuoti skyriaus veiklas, tarp jų ir knygos įrišų restauravimo darbus. Užsiima VUB fondų tyrimais, domisi knygrišystės istorija bei dokumentų restauravimo raida Lietuvoje.

„Nuo amato prie restauravimo: dokumentų ir jų įrišų išsaugojimo problemos“

Nuo pat ankstyviausių bandymų išsaugoti pažeistus dokumentus, didžiausias dėmesys buvo sutelkiamas į rašytinės informacijos laikmenos išsaugojimą – pergamentą ir popierių. Dokumentų įrišai ir viršeliai pirmiausiai atliko apsauginę ir/ar dekoratyvinę funkciją. Kai tik jie dėl susidėvėjimo šių funkcijų netekdavo, iš karto būdavo keičiami naujais, gražiais ir dokumentą apsaugančiais įrišais. Tokiu būdu įrišų išsaugojimas ilgą laiką buvo nustumtas į antrą planą: daugelis jų išnyko negrįžtamai, drauge su žiniomis apie tai, kaip jie buvo atlikti. Vis dėlto, nuo XIX a. susidomėta įstabiomis senųjų įrišų struktūromis ir rafinuotomis jų atlikimo technikomis. Taip pamažu susiformavo ne tik noras išlaikyti ilgaamžio ir įvairaus knygrišystės amato žinias, bet ir išsaugoti vertingus istorinius pavyzdžius. Pranešimo metu aptarsime, kodėl yra svarbu išsaugoti autentišką įrišimo struktūrą, kas yra knygrišystės archeologija, kam reikalingas profesionalių dokumentų restauratorių darbas, kaip su juo susijęs knygrišystės amatas bei kokie yra būdai išsaugoti šio amato žinias.


Peter Schöffel

Peter Schöffel (Glashütte Lamberts Waldsassen GmbH)

Peter Schöffel – „Glashütte Lamberts“ pardavimų atstovas Rytų Europai.

„Tradicinis rankų darbo stiklo pūtimas – vis dar gyvas“

Kaip vieni paskutiniųjų pasaulyje tradicinio pūsto rankų darbo stiklo lakštų (langų stiklo) gamintojų, norėtume papasakoti, kaip toks stiklas vis dar yra gaminamas. Iki I-ojo Pasaulinio karo pūstas rankų darbo stiklas buvo naudojamas beveik kiekvienam langui. Priminsime, kad šis stiklas vis dar gaminamas originaliu būdu, padėsime suprasti, kaip tai daroma ir kur jis yra naudojamas.


Gintas Kavoliūnas

Gintas Kavoliūnas (Vilniaus dailės akademija, VŠĮ Atvirosos fotografijos dirbtuvės)

Gintas Kavoliūnas – fotografas, senųjų fotografinių procesų tyrinėtojas ir rekonstruktorius. Pastaruoju metu koncentruojuosi į fotografinių procesų klasifikacijos ir atpažįstamumo tyrimus.

„Senųjų fotografinių procesų klasifikacija ir identifikavimas“

Pranešime bus aptariama fotografinių atspaudų atpažįstamumo ir identifikavimo problematika, pristatomi pirmieji tyrimo, kurio pradžia buvo Fotografijos muziejuje Šiauliuose bei pranešėjo privačioje kolekcijoje saugomos XIX a. sukurtos nuotraukos, rezultatai. Aptarsime jau atliktus tyrimo etapus bei planuojamus tolimesnius žingsnius.

Gegužės 3 d. (penktadienis) 16:00-18:00, EHU, I a., 110 aud. Paveldas – bendruomenės reikalas. Plenariniai pranešimai

Dr. Salvijus Kulevičius. Nuotr. Gintaro Miltenio.


Prof. dr. Marija Drėmaitė. Nuotr. Roberto Daškevičiaus.

Prof. dr. Marija Drėmaitė, dr. Salvijus Kulevičius (Vilniaus universitetas, Istorijos fakultetas)

Prof. dr. Marija Drėmaitė yra architektūros istorikė, Vilnius universiteto Istorijos fakulteto dėstytoja, Paveldosaugos magistro programos studijų komiteto pirmininkė. 2012–2015 m. dirbo Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos generaline sekretore. Tyrinėja XX a. architektūros paveldą, industrializacijos palikimą, kuruoja parodas. 2017 m. išleido knygą Baltic Modernism. Architecture and Housing in Soviet Lithuania, 2018 m. kuravo tarptautinę kilnojamąją parodą ir sudarė knygą Optimizmo architektūra. Kauno fenomenas, 1918–1940.

Dr. Salvijus Kulevičius – Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto docentas, Paveldosaugos magistro programos studijų komiteto narys. 2014–2016 m. buvo Kultūros paveldo departamento penktosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos pirmininku. Mokslinių tyrimų kryptys: paveldo teorija, paveldosaugos istorija, atminties studijos. Dėstomi kultūros paveldo pagrindų ir paveldo teorijos dalykai.

„Naujas žvilgsnis į paveldo teoriją: nuo daikto link bendruomenės“

Šiandien kultūros paveldas yra įgijęs visiškai naują dimensiją. Jis nebėra vien tik kultūros sektorius, bet ir auganti ekonominė bei politinė erdvė. Kaip ilgaamžiškumo, tapatybės ir žmogaus orumo veiksnys, paveldas yra pagrindinis elementas siekiant socialinio modelio, pagrįsto sąžiningu ir protingu vietinių kultūros ir gamtos išteklių naudojimu, įvairovės pripažinimu ir socialinių ryšių stiprinimu. Taigi reikia persvarstyti paveldo vaidmenį šiuolaikinėje visuomenėje, o jo apibrėžimą reikia suvokti ne tik išsaugojimo metodų, bet ir jo funkcijų bei prasmės šiuolaikinėje visuomenėje požiūriu. Atsižvelgiant į tai, reikėtų aptarti besikeičiančią paveldo paradigmą: kokios yra šiuolaikinio paveldosaugininko užduotys ir atsakomybės; kas paveldosaugoje imasi lyderystės; koks profesionalų ir bendruomenių vaidmuo šiuolaikinėje paveldosaugoje; kaip bendruomenės gali būti įtrauktos į paveldo valdymą; ir kaip galima pasiekti pusiausvyrą tarp bendruomenių, paveldo specialistų ir plėtros? Teoriniai samprotavimai, tendencijos ir vizijos papildomos šių dienų realijomis „iš apačios“ – Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto bendrai su vietos paveldosaugos institucijomis ir vietos bendruomenėmis vykdytų projektų patirtimis ir rezultatais.


Dr. Bert Ludwig

Dr. Bert Ludwig (European Heritage Volunteers)

Dr. Bert Ludwig gimė Vokietijoje, paveldo studijas baigė Vokietijoje ir Čekijos Respublikoje.

Baigęs studijas, dirbo Vokietijos vietos, regioninio ir valstybinio lygmens paveldo administravimo institucijose. Vėliau parėjo į nepelno sektorių ir dirbo įvairiose nevyriausybinėse organizacijose, Vokietijoje ir Europoje vykdančiose veiklą paveldo, tarpkultūrinio švietimo ir pilietinės visuomenės įtraukimo klausimų srityse. Jau kelerius metus eina Europos paveldo savanorių organizacijos „European Heritage Volunteers“ direktoriaus pareigas.

„Savanorystė kultūros paveldo srityje“

Pranešime bus apžvelgtas kultūros paveldo ir savanorystės santykis. Trumpame istoriniame įvade bus supažindinta su pilietinės visuomenės dalyvavimo saugant kultūrinį paveldą raida nuo šios veiklos pradžios XIX a. iki šių dienų.

Daugiausia dėmesio bus skiriama savanoriško dalyvavimo gelbstint, išsaugant ir atgaivinant kultūrinį paveldą potencialui ir apribojimams. Iš visos Europos surinktais savanorystės projektų kultūros paveldo objektuose geriausios praktikos pavydžiais bus įrodyta, kad savanorystė gali būti tinkama priemonė ne tik išsaugant skirtingų kategorijų paveldo objektus, bet ir didinant vietos gyventojų ir vietos savivaldos bei regionų valdžios institucijų sąmoningumą atitinkamų paveldo objektų klausimais bei stiprinant galimybes vietos pilietines bendruomenes įtraukti į paveldo apsaugą. Baigiant bus pristatytas „European Heritage Volunteers“ projektas „Sharing Heritage – Sharing Engagement“ („Bendras paveldas – bendri įsipareigojimai“), kuriame šiuo metu sėkmingai bendradarbiauja daugiau nei trisdešimt partnerių iš šešiolikos Europos valstybių.

Gegužės 4 d. (šeštadienis) 11:00-12:30, EHU, I a., 110 aud. Senojo Vilniaus istorijos 

Indrė Valkiūnienė

Indrė Valkiūnienė (UAB „Opus Optimum“)

Indrė Valkiūnienė – aukščiausios kategorijos sienų tapybos restauratorė, polichromijos tyrėja, Restauravimo tarybos narė. Sienų tapybos restauravimo magistro laipsnį įgijo Vilniaus Dailės akademijoje. 2004 m. Stažavosi Florencijos Kietojo Akmens Institute Italijoje (Opificio delle Pietre Dure di Firenze). Yra atlikusi daugiau nei 30 sienų tapybos restauravimo, polichromijos tyrimų, bei istorinių interjerų polichromijos projektavimo ir atkūrimo darbų.

„Vilniaus universiteto Joachimo Lelevelio salės sienų tapybos restauravimo istorija ir autentiškumo paieškos

Vilniaus universiteto J. Lelevelio salė įrengta padalinus buvusią XVII a. koplyčią į du aukštus. Šios patalpos sienų tapyba atsirado XVII a. pab. – XVIII a. pr., o 1760 m. koplyčios skliaute buvo nutapyta figūrinė Šv. Stanislovo Kostkos ir Švč. Mergelės Marijos freska. Panaikinus jėzuitų ordiną, koplyčia tapo nebereikalinga, todėl patalpa XIX a. pirmame ketvirtyje buvo padalinta į du aukštus, tapyba uždažyta. 1920 m. salė grįžo universiteto žinion ir po keletos metų tapyba iš naujo atrasta – 1927 m. atidengta skliautų tapyba, jos restauravimo darbai 1930 m. patikėti Jerzy Hoppenui. XX a. sienų tapyba dar keletą kartų restauruota ir atnaujinta. Dėl to skliautų tapyba prarado savo autentiškumo požymius, barokinė tapyba buvo paslėpta po keletu pertapymo sluoksnių. 2017 m. atlikus papildomus polichromijos bei cheminius dažų sluoksnių tyrimus atrasta ne tik minėta Šv. Stanislovą Kostką vaizduojanti XVIII a. figūrinė freska, bet ir kitų pertapytų XVIII a. sienų tapybos detalių. Naujausi atradimai padiktavo šios sienų tapybos restauravimo koncepciją – atidengti autentišką tapybą pasluoksniui ir galutinius restauravimo darbų metodikos sprendimus priimti ne iš karto, bet atsižvelgiant į išlikusius skirtingų etapų sluoksnius. Pranešime bus pristatyti skirtingi tapybos restauravimo etapai, rastos autentiškos tapybos detalės, bei 2017 – 2018 m. restauravimo sprendimai.


Monika Žėkaitė

Dovilė Baltramiejūnaitė, Monika Žėkaitė (VšĮ Archeologijos centras)

Dovilė Baltramiejūnaitė – Vilniaus universiteto doktorantė, archeologė. Nuo 2008 m. Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcijos, o nuo 2017 m. ir Všį Archeologijos centras archeologė. Monika Žėkaitė – magistrantūros studijas baigusi archeologė. Nuo 2016 m. dirbanti archeolgijos strityje. Šiuo metu kartu su VšĮ Archeologijos centras vykdo archeologinius tyrimus kultūros paveldo objektuose.

„Gedimino kalno tyrinėjimai: 10 radinių – 10 istorijų“

Vilniaus Aukštutinė pilis, arba Gedimino kalnas, vienas reikšmingiausių kultūros paveldo objektų, jaudinantis ir dominantis visuomenę ne tik dėl turtingos, ilgos ir intriguojančios jo istorijos. Tai svarbus valstybės simbolis, sulaukęs ypatingo susirūpinimo pastaraisiais metais, slenkant jo šlaitams. Kartu su šlaitų tvarkybos darbais 2017-2018 metais vyko ir archeologiniai tyrimai. Aptiktos mūrų liekanos, kapai, įvairūs radiniai suteikė naujos medžiagos kalno raidai pažinti. Nuo I tūkstantmečio prieš Kristų iki pat šių laikų besitęsiančios žmonių veiklos istorijos tarpsnius pranešime pristatys tyrimus vykdžiusios archeologės. 10 įdomiausių atradimų – tai 10 skirtingų pasakojimų, leidžiančių keliauti nuo seniausių kalno apgyvendinimo laikų iki pat dabarties.


Prof. (HP) Dr. Albinas Kuncevičius. Nuotr. E. Kurausko

Prof. (HP) dr. Albinas Kuncevičius (Vilniaus universitetas, Istorijos fakultetas)

Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto, Archeologijos katedros vedėjas, profesorius, humanitarinių mokslų daktaras, archeologas, tyrimų sritis viduramžių archeologija ir paminklosauga.

„Kultūrų kryžkelė: Vilniaus Švč. Trejybės šventovės laidojimo kriptos tyrimai. Mirusieji apie gyvuosius“

Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas 2015‒2016 m. atliko kompleksinius istorinius, archeologinius ir antropologinius tyrimus Vilniaus bazilijonų Švč. Trejybės cerkvės laidojimo kriptoje. 2015 m. buvo iškelti ir ištirti kriptoje suversti karstai, o 2016 m. tyrinėti šioje kriptoje į žemę užkasti palaidojimai. Istorinę medžiagą rinko dr. Martynas Jakulis, archeologiniams tyrimams vadovavo prof. dr. Albinas Kuncevičius, palaikų antropologinius tyrimus atliko dr. Justina Kozakaitė, radinius konservavo ir aprašė restauratorė Vytautė Lukšėnienė. Tyrinėta kripta yra cerkvės po altoriumi. Tirtos laidojimo kriptos dydis ‒ 8,7 x 5,8 m. Skliautas – pusiaucilindrinis, jo aukštis apie 4,3 m. Kripta iki tyrimų buvo užkrauta karstais, kurių didžioji dalis labai suirę, tarp karstų mėtėsi pavieniai kaulai ir šiukšlės. 2015 – 2016 m. ištirtas 71 karstas su palaidojimais ir dar apie 60 palaidojimų be karstų. Užrašai ant suneštų karstų rodo, kad jie laidoti tarp 1717-1788 metų. Rūsyje užkasti ir iki 1 m gylyje užkasti karstai datuoti laikotarpiu iki 1717 metų. Karstai paskutinį kartą į šį rūsį iš kitų kriptų sunešti 1965 m. Dalis rūsyje sudėtų karstų puošti religiniais simboliais: Šv. Jėzaus, Šv. Marijos simboliais, kai kurie kitokiais ženklais (kaukolė ir kaulai ar pan.), dalis karstų juodai nudažyti, papuošti baltais kryžiais ir pan. 14 karstų – su ant jų užrašytomis mirusiųjų pavardėmis. Tarp palaidotųjų rasta 5 mumijos, o 13 palaikų – dalinė mumifikacija.

Gegužės 4 d. (šeštadienis) 13:00-15:00, EHU, I a., 110 aud. Kas naujo istoriniame interjere?

Dr. Dalia Klajumienė

Dr. Dalia Klajumienė (Vilniaus dailės akademija, Dailėtyros institutas)

Dr. Dalia Klajumienėhumanitarinių mokslų daktarė, dailės istorikė, kultūros paveldo ekspertė. Dirba Vilniaus dailės akademijos Dailėtyros institute, dėsto VDA Paminklotvarkos katedros ir VU Istorijos fakulteto studentams. Pagrindinės mokslinių tyrimų kryptys: Lietuvos dailė XVI–XX a. pr.; pasaulietinių pastatų interjerų dekoras; dailės paveldo apskaita ir apsauga. Už XIX a. pasaulietinių interjero tyrimus 2017 m. apdovanota Lietuvos mokslo premija.

„XIX–XX a. pr. dekoratyvių grindų mados“

Grindų dangų spalva, medžiagų specifika ir ornamentika yra itin svarbūs veiksniai, prisidedantys prie interjerų estetinės raiškos ir visumos vaizdo konstravimo. Išsamūs pastarųjų metų tyrimai parodė, kad XIX a. antroji pusė ir XX a. pradžia yra laikas, kai interjeruose imta sparčiai naudoti naujai išrastas arba nenaujas, bet tuo metu vėl išpopuliarėjusias medžiagas, kurių specifika ir dekoras lėmė kitų puošybos elementų ornamentikos ir spalvinio sprendimo kaitą.

Paskaitoje, daugiausia remiantis Vilniaus gyvenamųjų namų tyrimais, bus vaizdžiai parodyta tradicinių ir naujų grindų dangų specifika, paplitimo mastai, madų kaita. Pristatyti išaiškinti vietiniai ir kitų kraštų grindų dangų gamintojai bei jų produkcijos savitumai.


Dr. Alantė Valtaitė-Gagač

Dr. Alantė Valtaitė-Gagač

Dr. Alantė Valtaitė-Gagač – humanitarinių mokslų daktarė, jau beveik dešimtmetį tyrinėja apšvietimo priemones Lietuvoje. 2015 metais Vilniaus dailės akademijoje apgynė disertaciją „XVII a.-XX a. 4 deš. sietynų paveldas Lietuvoje“ ir nuolatos pateikia naujos vertingos medžiagos šia tema. Nuo 2017 metų tyrėja su Lietuvos kultūros tarybos parama pradėjo rengti virtualų katalogą internete „Sietynų paveldas Lietuvoje“ (www.sietynupaveldas.lt).

„Sietynai su žalčio/gyvatės formos šakomis: nuo Nyderlandų iki Lietuvos“

Vieni seniausių ir vertingiausių Lietuvoje yra sietynai su žalčio/gyvatės formos šakomis. Jie saugomi didžiuosiuose Lietuvos muziejuose, kaupiami privačiose kolekcijose. Nors šie sietynai vertinami, tačiau iki šiol jų raida ir kilmė Lietuvoje išsamiau nebuvo analizuota. Žalčio/gyvatės ornamentas nėra svetimas Lietuvos kultūrai, priešingai, jis labai reikšmingas ir dažnas. Tai ir buvo viena rimčiausių priežasčių skatinusių išsamiai analizuoti šiuos sietynus ir pristatyti jų kilmę. Kokią žinią savo simbolika nešė šie sietynai? Kokia buvo jų funkcionavimo erdvė? Kur slypi jų ištakos ir kokius pavyzdžius turime išlikusius Lietuvoje? Šią painią ir tikrai įdomią taikomosios dailės dirbinių – sietynų istoriją kvies pažinti Alantė Valtaitė-Gagač.


Dr. Simona Skaisgirytė–Makselienė

Dr. Simona Skaisgirytė–Makselienė (Vilniaus aukcionas)

Dr. Simona Skaisgirytė–Makselienė – menotyrininkė, nuo 2007 m. vadovaujanti Vilniaus aukcionui, taip pat šių aukciono namų meno galerijai „Kunstkamera“ bei Meno istorijos mokyklai (MIM). Įvairių meno albumų sudarytoja, taip pat monografijos apie vėlyvosios Bizantijos kultūrą autorė, bestselerio apie meno kolekcionavimą „Menas ir pinigai“ bendraautorė.

„Aukcionai kaip kultūros paveldo apsaugos priemonė“

Aukcionai yra Naujųjų laikų produktas, liudijantis tuo metu jau buvusią ganėtinai sodrią meno rinką, kurią sudaro pirminė ir antrinė rinka. Aukcionas yra antrinės meno rinkos instrumentas, kuris efektyviai prisideda prie kolekcininkų poreikių tenkinimo. Pirmieji aukciono namai – Vienos “Dorotheum” įkurtas 1707, Sotheby’s – 1744, Christie’s – 1766 m. Kadangi aukcionų veiklos esmė – viešumas, jie labai reikšmingai prisideda prie kultūros paveldo išsaugojimo. Visų pirma, aukcionai padeda nustatyti kultūros paveldo realią, t.y. rinkos kainą. Visų antra, kadangi į aukciono namus paprastai plūsta didžiulė įvairiausių meno objektų pasiūla, jie paprastai tampa tuo rėčiu, kuris atsijoja orginalus nuo falsifikatų. Kadangi aukcionų namai finansiškai (o ir savo reputacija) laiduoja už parduodamų objektų autentiškumą, aukcionų namai būna sukaupę solidų “know-how”, kuris padeda aukcionui siūlomus meno kūrinius autentifikuoti, atributuoti, įvertinti, aprašyti. Ir ne tik. Pakeliui aukciono namai turi pasirūpinti meno kūrinių restauravimu, provinencijos (savininkų kaitos istorijos) nustatymu, įrėminimu, publikavimu. Būtent aukcionų namams galima būti dėkingiems už daugybės meno kūrinių prikėlimą antram gyvenimui. Taigi, iš aukciono namų atstovės pozicijos šiame pranešime bus pristatyta, kaip aukcionų namai visame pasaulyje nuo pat XVIII a. pradžios dirba kultūros paveldo inkorporavimo į civilizuotą, legalią, skaidrią ir atsakingą meno rinką, srityje.

Gegužės 3 d. (penktadienis) 14:00­–15:30 ir 4 d. (šeštadienis) 15:30-17:00, EHU, I a., 110 aud. Skirtingų bendruomenių atmintis – kieno šis paveldas? 

Gegužės 3 d. (penktadienis) 14:00­–15:30

Martynas Užpelkis (Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė)

Martynas Užpelkis – kultūros paveldo ir turizmo specialistas, sukaupęs virš 20 metų darbo patirtį šiose srityse. Baigė istorijos entologijos (VU, magistras) ir atsakingo turizmo vadybos (Leeds Metropolitan University, magistras) studijas. Nuo 2005 m. vadovauja VŠĮ „KULTUR“, kuri specializuojasi kultūros ir turizmo srities analizėje ir konsultavime. Nuo 2013 m. dirba paveldosaugininku Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje.

„Lietuvos žydų paveldas – žydų bendruomenės ar/ir vietos bendruomenių reikalas?“

Žydų paveldas Lietuvoje – tai reliktai kultūrinio kraštovaizdžio, kurį per daugiau nei 600 metų sukūrė bendruomenė, kažkada siekusi ketvirtį milijono gyventojų, pasklidusių po beveik visus šiandieninius Lietuvos miestus ir miestelius: 200 senųjų kapinių, 200 Holokausto žudynių vietų ir masinių kapaviečių, 100 sinagogų… Kaip šį kultūros paveldą išsaugoti ateities kartoms? Su kokiais iššūkiais šiandien susiduria ir kaip juos sprendžia iki 5000 sumažėjusi Lietuvos žydų bendruomenė? Koks valdžios institucijų, vietos bendruomenių, kitų visuomenės narių vaidmuo?

Motiejus Jakubauskas (Lietuvos totorių bendruomenių sąjunga, Tautinių mažumų departamento prie LR Vyriausybės Tautinių bendrijų taryba)

„Totoriai ir Lietuva: bendra istorija –bendras paveldas“

Jurgis Pranas Didžiulis Valencia (atlikėjas, dainų ir muzikos autorius, prodiuseris, visuomenės veikėjas ir aktyvistas)

„Bendruomenės tarp betono: nuo genties iki miesto“

Gegužės 4 d. (šeštadienis) 15:30-17:00

Dr. Tomas Vaiseta. Nuotr. Juliaus Kalinsko

Dr. Tomas Vaiseta (Vilniaus universitetas, Istorijos fakultetas)

Tomas Vaiseta – Vilniaus universiteto, Istorijos fakulteto docentas, humanitarinių mokslų daktaras. Pagrindinės domėjimosi ir tyrinėjimo sritys – sovietinės okupacijos laikotarpio kultūra ir socialinė istorija, sovietinė psichiatrija, XX amžiaus seksualumo istorija, atminties studijos. Yra išleidęs dvi monografijas – „Nuobodulio visuomenė: kasdienybė ir ideologija vėlyvuoju sovietmečiu (1964-1984)“ (2014) ir „Vasarnamis: Vilniaus psichiatrijos ligoninės socialinė istorija (1944-1990)“ (2018).

„Kariai tautybės neturi“: bendruomenės(-ių) požiūris į sovietinių karių palaidojimo vietas Lietuvoje“

 Sovietinių karių palaidojimo vietos Lietuvoje – viena iš labiausiai politizuotų ir tarptautinio atgarsio sulaukusi paveldo tema šiomis dienomis. Jų klausimas sprendžiamas ministerijose, ambasadose, departamentuose. Pranešime į šią problemą siūloma pažvelgti iš kitos perspektyvos – iš „apačios“: kaip tas vietas suvokia, vertina, kokias grėsmes ir kokį jų likimą mato įvairios visuomenės grupės, bendruomenės, kurios gyvena šalia šių vietų. Išryškinamos trys skirtingos visuomenės grupės, aptariamas jų politinis, simbolinis ir emocinis santykis su sovietinių karių palaidojimo vietomis. Tyrimas remiasi atliktais interviu su bendruomenių nariais.


Viltė Janušauskaitė

Viltė Janušauskaitė (Vilniaus universitetas, Istorijos fakultetas)

Viltė Janušauskaitė – architektė, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistė ir Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto doktorantė, tirianti urbanistikos paveldo apsaugos istoriją. Nuo 2013 m. tyrinėja masinės statybos fenomeną Vilniuje per mikrorajonų gyventojų patirtis.

„Gyvenimas nesuvoktame pavelde: Lazdynų ir Žirmūnų atvejis“

Sovietinės moderniosios urbanistikos „perlai“ – Žirmūnai ir Lazdynai, devintojo dešimtmečio viduryje buvo įtraukti į tuometį kultūros paminklų sąrašą, kuriame dominavo senamiesčiai. Masinės statybos stambiaplokščiai namai sugretinti su bažnyčiomis ir dvarų rūmais. Visgi, atrodo, kad šių rajonų ir statinių kaip paveldo objektų samprata neįsitvirtino nei profesinėje, nei akademinėje plotmėje ir juo labiau plačiojoje visuomenėje – buvimas registre iš šiandien yra „tik prestižo žestas“ bet ne reali apsauga. Pranešime, remiantis kokybinių interviu su mikrorajonų senbuviais duomenimis, nagrinėjama, kaip susiformavo ir kito vietos bendruomenės narių požiūris į savo gyvenamąją aplinką – nuo kasdienių „prisijaukinimo“ praktikų iki gynybinės nostalgijos šių dienų kritiško viešojo diskurso kontekste. Ieškoma atsakymo, kodėl netgi tarp savo rajono atžvilgiu patriotiškai nusiteikusių gyventojų vyrauja indiferentiškas santykis su formaliu paveldo objekto statusu. Kodėl niekada nebuvo suformuotas sąmoningas paveldo diskursas, kurį ir po pusės amžiaus vis dar gožia sovietmečio apdovanojimai.

Rūta Anulytė (Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus)

„Lietuvos žydų įatmintinimo ir įpaveldinimo problematika“

Gegužės 4 d. (šeštadienis) 17:30-19:00, EHU, I a., 110 aud. Kultūros paveldo ateitis – bendruomenių rankose 

Dr. Claus-Peter Echter

Dr. Claus-Peter Echter (ICOMOS, EUROPA NOSTRA)

Dr. Claus-Peter Echter – privačia praktika Europoje ir tarptautiniu lygiu užsiimantis mokslinis paveldo išsaugojimo konsultantas (Miunchenas, Vokietija). CIVVIH, ICOMOS ir EUROPA NOSTRA tarybos narys. Specializuojasi urbanistinės apsaugos srityje, paskaitų, daugelio knygų ir straipsnių architektūros istorijos ir (miestų) paminklų išsaugojimo klausimais autorius.

„Kultūra, pilietinė visuomenė ir paveldo organizacijos“

Pranešėjas papasakos mums apie „Kultūrą, pilietinę visuomenę ir paveldo organizacijas“. Miestų planuose ir strategijose, kuriais užtikinama materialiojo ir nematerialiojo kultūros paveldo apsauga, prioritetiniu komponentu laikytina kultūra. Kitos dvi pagrindinės paveldo srities temos – tvaraus vystymosi tikslai ir pilietinė visuomenė. Svarbūs ir socialiniai kultūros paveldo aspektai, tačiau ypatingas dėmesys skiriamas pilietinės visuomenės dalyvavimui ir atsakomybei bei paveldo vaidmeniui užtikrinant socialinę sanglaudą ir įtrauktį, paremtą bendra tapatybe, didžiavimusi vietove ir prisirišimu prie jos bei socialine integracija. Išsaugant architektūrinį paveldą, kuris turi estetinės ir socialinės-ekonominės vertės, visuomenė didele dalimi yra susiejama su savo paveldu. Ne tik atrodo, kad visuomenė nevisiškai suvokia to paveldo vertę, sunku suprasti, kaip tas nuvertintas kultūrinis paveldas gali pasitarnauti visuomenės siekiams. Paveldo srityje pilietinėms visuomenėms būtina susivienyti: reikia bendruomenių ir savininkų visuomenės. Atsakymų į klausimus, kaip pilietinės visuomenės gali prisidėti prie tvaraus kultūros paveldo vystymo, dar teks ieškoti. Pranešime bus pristatyta paveldo organizacijų, kaip antai ICOMOS ir EUROPA NOSTRA, patirtis bei veikla šioje srityje.


Dr. Margarita Janušonienė

Dr. Margarita Janušonienė (Kultūros paveldo departamentas)

Dr. Margarita Janušonienė – humanitarinių mokslų daktarė, menotyrininkė, kultūros paveldo ekspertė. 1985–1991 m. studijavo dailės istoriją ir teoriją VDA. 2009 m. apgynė humanitarinių mokslų srities menotyros krypties daktaro disertaciją. Nuo 1991 m. dirba Kultūros paveldo departamento Alytaus skyriuje. Stažavosi Baltarusijoje, Lenkijoje, Švedijoje. Nuo 1996 m. – atestuota nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos ekspertė (etnokultūrinio, architektūrinio, istorinio, memorialinio, dailės nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo specialioji ekspertizė). Publikuoja mokslinius ir publicistinius straipsnius paveldo apsaugos temomis, skaito viešas paskaitas apie architektūros ir meno istoriją, restauravimo teoriją ir praktiką, paveldotyrą ir paveldosaugą.

„Bendruomenių indėlis išsaugant Alytaus krašto paveldą“

Pranešime pristatomi paveldo bendruomenės,  asociacijos Olita–Orany, veikiančios Alytuje, veiklos prioritetai ir rezultatai. Asociacija veikia daugiau nei dešimtmetį ir aktyviai rūpinasi pietų Lietuvoje išlikusio inžinerinio paveldo įpaveldinimu, viešinimu ir išsaugojimu. Asociacijos narių pastangomis didžioji dalis geležinkelio Sankt Peterburgas–Varšuva atšakos Varėna–Alytus komplekso dalių pastaraisiais metais įrašytos į Kultūros vertybių registrą. Bendruomenės nariai organizuoja pažintinius žygius pėsčiomis ir dviračiais įvairaus amžiaus ir fizinio pajėgumo  grupėms. Bendruomenė kasmet plečia bendraminčių ratą, kuria naujus maršrutus, aktyviai dalyvauja projektinėje veikloje, daug dirba aktualizuodama apleistus paveldo objektus. Asociacijos Olita–Orany sukauptą patirtį verta pristatyti platesnei auditorijai, nes jų veikla ir pasiekti rezultatai parodo, kad bendruomenės gali reikšmingai prisidėti prie vietovės kultūrinio identiteto pažinimo ir autentiškų paveldo objektų išsaugojimo.

Antroje pranešime dalyje aptariama Kurnėnų Lauryno Radziukyno mokyklos draugijos veikla. Draugija įsteigta siekiant išsaugoti tarpukariu statytą Kurnėnų mokyklą, unikalią savo technologine įranga ir vėjo jėgaine. Jau daugiau nei dešimtmetį mokyklos pastatas nenaudojamas, jo būklė kasmet blogėja. Yra parengtas mokyklos restauravimo projektas, kurio įgyvendinimas turėtų prasidėti 2019 metais.

Trečioje pranešimo dalyje analizuojamas paveldo bendruomenių santykis su vietos valdžia, bendruomenių galimybės daryti įtaką sprendimui paveldosaugos klausimais priėmimui, finansinis bendruomenių rėmimas.


Ramintojos bendruomenė: Laura Kairienė, Kun. Algirdas Toliatas, Žaneta Poškuvienė. Nuotr. Heritas organizatorių.

Kun. Algirdas Toliatas, Laura Kairienė, Eglė Rudminaitė, Žaneta Poškuvienė (Ramintojos bendruomenė)

Kun. Algirdas Toliatas – policijos kapelionas, bendruomenės vadovas.

Eglė Rudminaitė, atsakinga už sieninės tapybos išsaugojimo darbus.

Laura Kairienė – architektė, atsakinga už architektūrinį ir konceptualų Ramintojos barus.

Žaneta Poškuvienė, atsakinga už ekskursijas.

„Save auginanti bendruomenė“

Ramintojos bendruomenė, susikūrusi 2018 m., vienija savanorius, organizuojančius įvairias veiklas Vilniaus Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčioje, Savičiaus g. 15. Nuo pat susikūrimo bendruomenė didelį dėmesį skyrė išlikusio Ramintojos (bažnyčios) paveldo tyrinėjimui ir išsaugojimui. Kadangi bažnyčia ilgą laiką buvo apleista ir mažai tyrinėta, kilo noras ją pažinti – buvo imtasi išlikusios sieninės tapybos išsaugojimo darbų, sutelkti savanoriai istorinės medžiagos paieškoms, pradėtos organizuoti kassavaitinės nemokamos ekskursijos. Ambicingiausi išsikelti uždaviniai – kadaise prabangios koplyčios sienų tapybos restauracija-atkūrimas bei visos bažnyčios barokinės erdvės 3D vaizdo atkūrimas naujausiomis technologijomis. Šiems tikslams pasitelkti profesionalai. Pirmajam projektui vadovauja architektė restauratorė Audronė Kaušinienė, mokanti savanorius atsidengusiai sienų tapybai taikyti konservavimo darbus. Antrasis projektas vykdomas kartu su Florencijos universiteto mokslininkais – naujausių technologijų pagalba pastatas buvo nuskenuotas, t. y. atlikti fotogrametriniai matavimai. Dėka jų, atvykę restauratoriai kartu su vietiniais specialistais galėjo patvirtinti daugybę prielaidų, susijusių su architektūriniais tyrimais, atrasti naujų duomenų apie iki šiol mažai pažintą pastatą.

Šiuo pranešimu bendruomenė siekia pristatyti įvairias iniciatyvas prikeliant Ramintojos bažnyčią naujam gyvenimui ir tyrinėjant jos istoriją. Bendruomenei svarbu atverti bažnyčios duris ir pasidalinti Ramintojos paslaptimi su visuomene.

Ekskursijos

HERITAS parodos metu organizuojamos ekskursijos – puiki galimybė atidžiau pažvelgti į kasdien matomus, bet dar nepažintus architektūros paveldo objektus bei praplėsti žinias kultūros paveldo tyrimų ir tvarkybos srityse. Ekskursijų dalyviai kviečiami susipažinti su paveldo objektų vertingosiomis savybėmis, pastatų bei jų architektūrinių elementų restauravimo ir konservavimo darbų eiga, sužinoti, į ką vertėtų atkreipti dėmesį lankantis paveldo objektuose ir įsitikinti, kad net mažiausios architektūrinės detalės gali papasakoti dideles ir įdomias istorijas.

Ypatingi Vilniaus senamiesčio širdyje esantys kultūros paveldo statiniai visiems, besidomintiems architektūros paveldo objektų istorija, tyrimo, tvarkybos ir pritaikymo darbais, duris atvers parodos metu, gegužės 3-4 d.!

Į visas ekskursijas reikalinga registracija! 

Lietuvos Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Dokumentų konservavimo ir restauravimo skyrius, Gedimino pr. 51

Edukacinėje ekskursijoje po Nacionalinės bibliotekos Dokumentų konservavimo ir restauravimo skyrių galima išvysti pažeistus dokumentus ir pasekti jų restauravimo kelią – nuo valymo, fizinių ir cheminių tyrimų, plovimo, dėmių šalinimo, trūkstamų vietų užpildymo popieriaus liejimo mašina iki įrišimo.

Balandžio 25 d., 12 val., 16 val.

Vilniaus universiteto bibliotekos Dokumentinio paveldo išsaugojimo skyrius, Universiteto g. 3

Vilniaus universiteto bibliotekos dokumentų restauravimo dirbtuvės yra seniausios iš visų Lietuvos bibliotekose esančių dirbtuvių. Jose restauruojami unikalūs rankraščiai ir reti dokumentai, kurie turi būti išsaugoti ateities kartoms. Toks atsakingas darbas reikalauja labai aukštos restauratorių kvalifikacijos, įvairių cheminių ir mikrobiologinių tyrimų, geros techninės bazės. Susipažinti su dokumentų restauravimo subtilybėmis ir įdomybėmis, iš arti pamatyti, kaip atrodo dokumentų restauravimo procesai kviečiame išankstinėse Heritas ekskursijose!

Balandžio 23 d. 11 val., 14 val.

Energetikos ir technikos muziejus, Rinktinės g. 2

Ekskursijos po pirmąją Vilniaus miesto viešąją elektrinę metu pasakosime apie pastato atsiradimo ir gyvavimo istoriją, pokyčius. Kai žmogus pagaliau suvaldė elektros energiją, visuomenės gyvenimas po truputį ėmė keistis ir laipsniškai įtraukė vis platesnius visuomenės sluoksnius – nuo turtingųjų, turinčių pakankamai lėšų privačios elektrinės įrengimui, privilegijos iki visuomenės reikmėms pritaikytos mokslo pažangos. Dalyviai galės sužinoti, kaip elektrinė prisitaikė prie besikeičiančių Vilniaus miesto poreikių ir politinės situacijos šalyje, o muziejuje esantis 1980 m. Vilniaus miesto vizijos maketas leis suprasti, kokia buvo numatyta ateitis miesto elektrinei ir pačiam Vilniaus miestui.

Gegužės 3 d. (penktadienis) 14 val., 17 val.

Gegužės 4 d. (šeštadienis) 11 val., 14 val., 17 val. (anglų kalba)

Stiklių kvartalas

Stiklių kvartalas yra istorinio Vilniaus miesto centro, senamiesčio, pamatinė sudedamoji dalis. Tai yra ta miesto vieta, kuri ilguose istoriniuose vingiuose patyrė tiek pakilimų, tiek nuosmukių, kurioje vyko nuolatinės statybos ir griovimai keitę šios miesto dalies veidą be paliovos nuo viduramžių iki pat šių dienų. Nors dažnam praeiviui Stiklių gatvė ir ją supanti aplinka siejasi su vieta, kurioje pirmuosius žingsnius žengė stiklo apdirbimo meistrai, šioje vietoje yra užkoduota kur kas daugiau istorijų, menančių tiek šviesią, tiek niūrią praeitį. Už šio kvartalo sienų yra persipynusios skirtingų tautybių ar religinio išpažinimo žmonių istorijos ir patirtys, tad nenuostabu, kad Stiklių kvartalo architektūroje yra įamžinti įvairių praeities epochų pėdsakai. Kiekviena gatvelė esanti šiame architektūrinio kultūros paveldo „miške“ yra verta atskiro pasakojimo. Taigi ekskursijos metu dalyviai bus supažindinti su Stiklių, Gaono, Žydų, M. Antokolskio gatvių bei Švarco skersgatvio istorijomis, ekskursantams bus suteikta galimybė užeiti į mažus vidinius kiemelius, o taip pat – išgirsti šiandieninės bendruomenės, siekiančios naujai prikelti ir atgaivinti savo kvartalą, balsą.

Gegužės 3 d. (penktadienis) 12 val., 15 val.

Gegužės 4 d. (šeštadienis) 11 val., 14 val. (anglų kalba), 17 val.

Savičiaus gatvė

Vilniaus senamiesčio širdyje įsikūrusi trumputė Savičiaus gatvė gali pasigirti ilga ir turtinga istorija. Šioje ir gretimose gatvėse kūrėsi Vilniaus amatininkai, gatvės pietrytinėje dalyje iki šiol išlikę buvusio augustinų vienuolyno pastatai, į dangų stiebiasi didingas Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčios bokštas. Savičiaus gatvės namai saugo žymių Lietuvos žmonių – Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, žydų gelbėtojos Onos Šimaitės – atminimą. Ekskursijos dalyviai kviečiami susipažinti su Savičiaus gatvės ir jos gyventojų praeities ir dabarties istorijomis, paklaidžioti po kiemelius, menančius ir pikantiškas Vilniaus miesto istorijos detales, surasti juose pasislėpusią siauriausią Vilniaus gatvelę. Pasižvalgyti į gatvės istorinių pastatų interjerus ir senuosius miesto rūsius kviečia ekskursijos dalyviams svetingai duris atveriantis Ateities visuomenės institutas. Su žymiausio Lietuvos dailininko ir kompozitoriaus buvusia gyvenamąja aplinka Savičiaus ekskursijos dalyviai susipažins M. K. Čiurlionio namuose. Gatvės amatininkų istoriją tęsiančios Senųjų amatų dirbtuvės pristato šiandien Savičiaus gatvėje tebegyvuojančius amatus.

Gegužės 3 d. (penktadienis) 16 val.

Gegužės 4 d. (šeštadienis) 11 val., 14 val.

Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčia, Savičiaus g. 15, Vilnius

Vilniaus augustinų vienuolyno statinių ansamblio Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčia išskirtinė ne tik tuo, jog yra vėliausia barokinė ir vienintelė vėlyvojo baroko stiliaus vienabokštė bažnyčia Vilniuje, tačiau ir tuo, jog atkūrus nepriklausomybę ji nebuvo restauruota, atkuriant autentišką, sovietmečiu pakeistą planinę struktūrą ir interjero detales. Taigi, bažnyčioje planuojama ekskursija gerokai skirsis nuo daugelio, įprastų Vilniaus šventovių lankytojams. Ekskursiją ves gidai – savanoriai, Ramintojos bendruomenės nariai, jau daugiau nei metai aktyviai prisidedantys prie šios bažnyčios atgimimo. Greta istorinio ir architektūrinio konteksto jie papasakos, kuo gyvena bendruomenė, kaip ji prisideda prie paveldo išsaugojimo, su kokiais iššūkiais susiduria, ir kaip palaipsniui atgaivina senąją ir kuria naują Ramintoją. Pasivaikščiojimo metu galima bus padiskutuoti, kas padeda visuomenei geriau suvokti ir skatina išsaugoti paveldą – išlikę pavieniai autentiški elementai, atkurta/sukurta interjero ir eksterjero visuma ar tinkamas pritaikymas naujai paskirčiai, atliepiant bendruomenės poreikius.

Gegužės 3 d. (penktadienis) 11 val., 13 val., 15 val., 17 val. 

Gegužės 4 d. (šeštadienis) 10 val., 12:30 val., 15 val., 17 val. (anglų kalba)

Buvęs Vilniaus augustinų vienuolynas, Savičiaus g. 17

Vilniaus augustinų vienuolyno rytų namas, esantis Savičiaus ir Bokšto gatvių sankirtoje, greta Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčios, statytas XVIII a. pabaigoje. Po penkis metus trukusių tvarkybos darbų, kurių metu restauruoti autentiški interjero elementai, atidengtos XIX a. freskos ir senojo grindinio fragmentai rūsyje, 2017 m. pastate įsikūrė baltarusių Europos humanitarinis universitetas, Vilniuje veikiantis nuo 2005-ųjų. Šiandien vienuolyno namas – tai ne tik paveldo objektas, tačiau ir „gyvas”, funkcionalus pastatas, kuriame vyksta dizaino, paveldo, socialinių, politikos ir tarptautinės teisės mokslų studijos. Šios vietos ir jos „naujųjų gyventojų“ istorijas pasakos patys universiteto studentai, kurie kvies ekskursijos dalyvius į pastato praeities „brangakmenių“ paieškas, pristatys vienuolyno istoriją bei naująją paskirtį. Ekskursijos planuojamos anglų ir rusų kalbomis.

Gegužės 3 d. (penktadienis) 11 val. (rusų kalba), 13 val. (anglų kalba), 16 val. (anglų kalba)

Gegužės 4 d. (šeštadienis) 11 val. (anglų kalba), 13 val. (rusų kalba), 16 val. (anglų kalba)

Gėlių g. sinagoga

Lietuvoje sinagogos sudarė vieną gausiausių sakralinių pastatų grupių, vien Vilniuje būta gerokai per 100 žydų maldos namų. Ekskursijos po Zavelio Germaizės ir Dovydo Levinsono sinagogą metu daugiau sužinosite apie bendrus žydų maldos namų statybos principus bei savitus Gėlių gatvės sinagogos bruožus. Susitikimo dalyviai turės galimybę pasigrožėti atidengtais vidinių sienų dekoro elementais, gipsinėmis rozetėmis, panagrinėti išlikusius maldos metu naudotus įrašus, kurie  iki šių dienų matomi pagrindinėje maldos salės sienų puošyboje, pirmame aukšte; taip pat pakilsime į moterims skirtą galeriją, sužinosime kur anksčiau buvo saugoma ir skaitoma Tora. Pokalbis apie pastatą vyks ten pat, kur 1925 metais aidėjęs garsaus kantoriaus Mošės Kusevickio balsas apjungdavo daugiau kaip 120 maldininkų.

Gegužės 3 d. (penktadienis) 11 val., 13 val., 16 val., 18 val.

Vaikų ir jaunimo erdvė

Parodoje daug dėmesio skiriama vaikų edukacijai apie paveldą, skatinant su juo susipažinti, atrasti ir tyrinėti. Gyvas prisilietimas per kūrybą ir pojūčius prie istorijos, paveldo objektų yra geriausias būdas ugdyti vaiko smalsumą, alkį žinioms, norą jį pažinti ir kurti. Taip pat tai puikus būdas leisti laiką su visa šeima, kuomet geriau pažįstant savo šalies ir giminės istorija, paveldo vertybes, vaikai ir tėvai patiria daug naujų, bendrų ir tarpusavio ryšį stiprinančių įspūdžių. Taip ne tik įgyjama naujų žinių, bet ir ugdomas vaiko gebėjimas įveikti iššūkius, kūrybiškai spręsti problemas, išmokti pažinti ir suprasti savo jausmus, o tėvai gali pamatyti ir geriau suprasti, ką ir kaip vaikas galvoja, kas jam svarbu ir įdomu.

Paroda suteikia galimybę kiekvienam vaikui pasijusti archeologu, architektu, dailide, inžinieriumi, statytoju ar tiesiog kūrėju. Vaikai, ir savarankiškai, ir su kitais šeimos nariais, kviečiami aktyviai dalyvauti kūrybinėse dirbtuvėse, edukacinėse programose, ekskursijose, žaidimuose ir rungtyse.

Tai puiki proga visai šeimai pasinerti į bendrus kūrybinius ieškojimus, daugiau sužinoti apie turiningo ir aktyvaus vaikų laisvalaikio galimybes, pasisemti idėjų, skatinti vaikus pažinti, atrasti ir suprasti.

Bendroje Vaikų ir jaunimo edukacijos erdvėje veikia Žaislų ir žaidimų mainų ir Knygų mainų erdvės. Heritas lankytojai kviečiami atnešti naudotus ir jau pabodusius žaislus, žaidimus, knygas ir keistis jais, tuo būdu suteikiant naują gyvenimą naudotiems daiktams, skatinant formuoti atsakingą vaikų požiūrį į tvaraus vartojimo kultūrą, prisidedant prie aplinkos saugojimo.

Vaikai gali leisti laiką Piešimo ir spalvų erdvėje, kurioje gali spalvindami susipažinti su garsiausių pasaulio muziejų ir bibliotekų kolekcijomis, popieriuje suteikti norimas spalvas Vilniaus vaizdams ir pastatams, išmokti Lietuvos vėliavos ir valstybės simbolių spalvas ar tiesiog nupiešti tai, kas tuo momentu gyvena vaizduotėje.

Pasiilgusiems judančių vaizdų ar tiesiog norinčių pailsėti ir tuo pačiu ką nors naudingo sužinoti – patogioje Vaizdo erdvėje demonstruojama UNESCO parengta specialiai vaikų švietimui paveldo klausimais skirta animacinių filmų serija ir kiti edukaciniai siužetai kultūros, paveldo, istorijos pažinimo temomis. Taip pat kviečiama susipažinti su geriausiai vertinamų mobiliųjų aplikacijų kultūros paveldo ir istorijos pažinimo tema sąrašu ir vietoje jas išbandyti savo išmaniuosiuose įrenginiuose.

Kiekvienas atėjęs kviečiamas prisidėti prie viso renginio metu iš natūralių medžiagų kuriamo bendro visų dalyvių ir lankytojų kūrinio “Menas iš širdies”.

Veikia Valstybinės kultūros paveldo komisijos kartu su Lietuvos nacionaline UNESCO komisija organizuojamo kūrybinio projekto „Vilnius – UNESCO 25“ dalyvių darbų paroda ir apdovanojimo ceremonija. Gegužės 3 d. (penktadienis) 13:00 – 15:00, EHU, II a.

Valstybinė kultūros paveldo komisija kartu su Lietuvos nacionaline UNESCO komisija rengia kūrybinio projekto „Vilnius – UNESCO 25“ dalyvių apdovanojimų ceremoniją, taip pat kviečia moksleivius susirungti protmūšyje kultūros paveldo klausimais. Gegužės 4 d. (šeštadienis) 13:00 – 14:00, EHU, II a.

Leidykla “Aukso žuvys” pristato esamas ir būsimas knygas vaikams ir jaunimui apie paveldo, istorijos, mitologijos ir savęs geresnį pažinimą

Kotryna Zylė SUKEISTAS (mistinis romanas jaunimui)

Naujausios autorės knygos „Sukeistas“ jaunimui ir jos kūrybos virtuvės pristatymas bei edukacija. Knygos autorė pasakoja apie romano kūrimo užkulisius, šiuolaikinių rašytojų darbą ir neįprastą požiūrį į mitologiją. Kotryna Zylė – rašytoja ir dailininkė, kurianti mitologijos temomis. Jos debiutinė knyga „Milžinas mažylis“ buvo įtraukta į geriausių 2014 m. knygų vaikams penketuką; „Didžioji būtybių knyga“. Knygos meno konkurse apdovanota kaip gražiausia 2016 m. knyga vaikams.

Apie knygą: „Šių dienų Vilnius. Šešiolikmečiai Gabija ir Gedas mokosi Dailės mokykloje. Abu jie – labai skirtingi ir abiem vienu metu ima dėtis keisti dalykai. Beužgimstantys jausmai netikėtai lemia dviejų pasaulių – realaus ir anapusinio – susidūrimą.“

Rekomenduojama moksleiviams nuo 13 metų.

Gegužės 3 d. (penktadienis) 11:30 – 12:30, EHU, I a. Dalyvauja burtų keliu laimėjusi klasė.

Justinas Žilinskas, Povilas Jankūnas VILNIAUS KOMIKSAS (istorinis ir architektūrinis nuotykis)

Dar kuriamos Povilo Jankūno ir Justino Žilinsko knygos „Vilniaus komiksas“ (bus išleista 2019 m. gruodžio mėn.) pristatymas ir edukacija. Jaunojo komiksų kūrėjo Povilo Jankūno iliustruotas „Vilniaus komiksas“ – apie du jaunuolius, atrandančius Vilniaus miestą, jų neįtikėtinas keliones laiku po miesto istorinius laikus, susitikimus su įdomiausiais istoriniais personažais ir besikeičiančių miesto erdvių stebėjimą. Grafinis romanas piešiamas pagal pirmąjį Justino Žilinsko nuotykių romaną paaugliams  „Mano Vilnius mano“, išleistą 2015 metais.

Justinas Žilinskas (g. 1974 Vilniuje) – žinomas jaunimui skirtų knygų autorius – pirmoje knygoje „Mano Vilnius mano“ kvietė į kelionę po Vilniaus istoriją su dviem draugais ir pagrindiniais knygos personažais – Aiste ir Simu. Naujame grafiniame romane atkuriami tie patys jaunajam skaitytojui pažįstami personažai, svarbūs istoriniai įvykiai sostinėje, įdomios asmenybės, pavojai ir kitos intriguojančios Vilniaus paslaptys.

Rekomenduojama moksleiviams nuo 11 metų.

Gegužės 3 d. (penktadienis) 10:00 – 11:00, EHU, I a. Dalyvauja burtų keliu laimėjusi klasė.

Jurga Vilė, Lina Itagaki SIBIRO HAIKU (istorinis komiksas apie komiksą)

Metų knygos „Sibiro haiku“ pristatymas ir edukacija „Miestofonas“. Knygos autorės pasakoja apie knygos kūrimo užkulisius ir veda neįprastą edukaciją, susijusią su naujomis ir senomis miesto erdvėmis. Jurgos Vilės ir Linos Itagaki komiksų knygoje Sibiro haiku pasakojama istorija atskleidžia ne vieno Algiuko likimą – tokių skaudžių šeimos istorijų apie išgyvenimą tremtyje slepia širdyje kiekvienas lietuvis, tačiau neužrašytos ar nenupieštos jos grimzta užmarštin, tad nors knygą gali pradėti skaityti patys vaikai nuo aštuonerių metų, ji gali pasirodyti įdomi ir suaugusiajam.

Rekomenduojama 8-10 metų moksleiviams.

Gegužės 3 d. (penktadienis) 11:30 – 12:30, EHU, I a. Dalyvauja iš anksto atrinkta pradinukų klasė (8-10 metų).

“Gatvės gyvos” kviečia į ekskursijas vaikams ir visai šeimai, į kūrybines dirbtuves ir vasaros stovyklas

Ekskursija “Senojo Vilniaus paslaptys” (rekomenduojama šeimoms su 7-10 m. vaikais)

Ekskursijos metu dalyviai sužino atsakymus į klausimus: kur anksčiau tekėjo Vilnelė? Iš kur atsirado siaurų senamiesčio gatvelių pavadinimai? O kaip pastatyti gotikinį pastatą? Ekskursija supažindina su įdomiausiais istorinio Vilniaus akcentais. Maršrutas driekiasi senamiesčio gatvelėmis aplankant svarbius istorinius pastatus bei užsukant į jaukius senojo Vilniaus kiemelius. Pasivaikščiojimą lydi smagios interaktyvios užduotys ir daugybė paslaptingų klausimų, į kuriuos dalyviai visi kartu ieško atsakymų.

Gegužės 4 d. (šeštadienis) 13:00 – 14:00. Reikalinga registracija.

Ekskursija “Gynybinės sienos beieškant” (rekomenduojama šeimoms su 11-14 m. vaikais)

Kadaise Vilniaus senamiestį juosė gynybinė siena, padėjusi miestui apsisaugoti nuo priešų. Ji buvo nugriauta, tačiau gerai paieškojus ir šiandien galima rasti pasislėpusių sienos dalių. Ekskursijos metu dalyviai sužino, kodėl ir kur ji stovėjo, išbando savo orientacinius įgūdžius ir keliaudami neatrastais kiemeliais ieško senųjų gynybinių įtvirtinimų.

Gegužės 4 d. (šeštadienis) 11.00 – 12.00. Reikalinga registracija.

“Gatvės gyvos vaikams” kultūrines dienos stovyklas pristatančios kryždirbystės dirbtuvės

„Gatvės gyvos vaikams“ kviečia vaikus su tėveliais tapti kryždirbystės meistrais. Dirbtuvėse pristatoma, kuo išskirtiniai bažnyčių bokštus ir kryžkeles puošiantys kryžiai, dalyviai su skulptoriaus pagalba patys iš medinių detalių susikonstruoja savo autentišką kryželį-saulutę.

Gegužės 3 d. (penktadienis) 18:00 – 19:00, EHU, I a. Rekomenduojama 7-12 metų vaikams su tėveliais, reikalinga išankstinė registracija.

Architektai Gabrielė ir Antanas Šarkauskai (ŠA atelier) pristato edukacines architektūros dirbtuves vaikams

Architektūros dirbtuvių metu vaikai žaidimo forma mokosi įvairių eksperimentavimo su erdvėmis būdų, siekia atrasti naujų formų santykį su istorine aplinka. Anot dirbtuvių vadovų, suteikiant galimybę vaikams patiems pasijusti architektais, žadinamas jų smalsumas, lavinamas vaikų pastabumas aplinkai, kūrybiškumas ir bendradarbiavimas, parodant, kad suvienijus jėgas ir pasitelkus vaizduotę galima sukurti nuostabių dalykų.

Gegužės 3 d. (penktadienis) 18:00 – 19:00, EHU, I a., Laisvalaikio erdvė lauke.

Gegužės 4 d. (šeštadienis) 11:00 – 12:00, 14:00 – 15:00, 16:00 – 17:00, EHU, I a., Laisvalaikio erdvė lauke.

Rekomenduojama 6-10 metų vaikams, reikalinga išankstinė registracija.

Energetikos ir technikos muziejus pristato populiariausias edukacines programas

“Iliuzijos – mokslas, mistika ar apgaulė?”

Edukacijos metu dalyviai sužino, kas yra iliuzijos, kaip jos susidaro, kas yra miražas, pareidolija ar dirbtinės perspektyvos.

Gegužės 3 d. (penktadienis) 10:00 – 11:00, EHU, I a. Dalyvauja burtų keliu laimėjusi klasė.

Gegužės 3 d. (penktadienis) 18:00 – 19:00, EHU, I a. Rekomenduojama 10-14 metų moksleiviams, reikalinga išankstinė registracija.

“Kaip Tomui įsižiebė lemputė?”

Edukacinės programos metu pristatoma elektros energijos kilmė, fizikiniai jos veikimo principai ir tampa aišku, kodėl paspaudus jungiklį, namuose įsižiebia šviesa. Kiekvienas iš dalyvių gali pasijusti tikru išradėju, kaip Tomu Edisonu, nes gali sukonstruoti savo lemputę.

Gegužės 3 d. (penktadienis) 11:30 – 12:30, EHU, I a. Dalyvauja burtų keliu laimėjusi klasė.

“Žaislų muziejus” pristato specialiai Heritas parodai-festivaliui parengtą naują edukacinę programą “Kuriantys vaikai”, kuri atskleidžia, ką mums pasakoja paveldas

Edukacija „Kuriantys vaikai“ pristato vieną iš įspūdingiausių žmonijos veiklų – KŪRYBĄ. Vaikų buvo visada, tačiau XXI amžiaus žmogui sunku įsivaizduoti, ką jie veikė mūsų manymu tais senais „gūdžiais“ laikais. Šiandien tūkstančiai pagamintų žaislų išlaisvina nuo poreikio susikurti, pasigaminti. Šiuos įgūdžius dabar laviname kitaip. Tačiau išlikęs paveldas ir vaikystės tyrimai atskleidžia vieną iš svarbiausių paslapčių – žmonės kūrė visais laikais. Dalyviai įsitraukti į tyrinėjimo ir palyginimų veiklą, įvertinti, kaip gyveno vaikai ir kaip jie galėjo žaisti, išdykauti bei kurti.

Gegužės 3 d. (penktadienis) 10:00 – 11:00, EHU, I a. Dalyvauja iš anksto atrinkta pradinukų klasė (7-10 metų).

Gegužės 3 d. (penktadienis) 11:00 – 12:00, EHU, I a. Dalyvauja burtų keliu laimėjusi klasė.

Gegužės 4 d. (šeštadienis) 12:00 – 13:00, 14:00 – 15:00, EHU, I a. Rekomenduojama 6-12 metų vaikams ir šeimoms, reikalinga išankstinė registracija.

“Kauno tvirtovės parkas” pristato edukacinę programą “Šikšnosparniai ir fortai”

Edukacinės programos metu dalyviai kviečiami sužinoti, ką turi bendro paslaptingieji šikšnosparniai ir fortai, o taip pat pasidaryti savo popierinį šikšnosparnį.

Gegužės 3 d. (penktadienis) 10:00 – 11:00, 11:30 – 12:30, EHU, I a. Dalyvauja iš anksto atrinktos darželinukų grupės (6-7 metai).

Gegužės 4 d. (šeštadienis) 12:00 – 13:00, 15:00 – 16:00, EHU, I a. Rekomenduojama 6-10 metų vaikams ir šeimoms, reikalinga išankstinė registracija.

Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūra kviečia geriau susipažinti su Vilniaus senamiesčio vertybėmis

Vaikai kviečiami klausytis iliustruoto pasakojimo, kuris padės iš naujo pažvelgti į atrodytų jau neblogai pažįstamas Vilniaus senamiesčio gatves, geriau suprasti, kas yra paveldas, kodėl jį saugome, kokie svarbiausi, gražiausi, įdomiausi, vertingiausi elementai (gatvės, aikštės, kiemai, bokštai, pilys, bažnyčios, namai ir jų detalės) sudaro Vilniaus senamiesčio vertę, taip pat daugiau sužinoti apie senąsias tradicijas ir amatus.

Gegužės 3 d. (penktadienis) 10:00 – 11:00, EHU, I a. Dalyvauja iš anksto atrinkta pradinukų klasė (7-10 metų).

Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje kviečia geriau pažinti Europos istoriją ir paveldą edukacijoje “Ar daug žinai apie Europą, kurioje gyveni?”

Europos informacijos centro atstovai kviečia pasivaikščioti po įdomią ir kultūriškai skirtingą Europą, susipažinti su išskirtiniais Europos objektais, apie ją pasikalbėti ir pasitikrinti žinias žaidžiant. Juk Europos vienybė – mūsų visų skirtingume!

Gegužės 3 d. (penktadienis) 11:30 – 12:30, EHU, I a. Dalyvauja iš anksto atrinkta pradinukų klasė (7-10 metų).

Autentiškų Rytų ir Vidurio Europos modernistinio dizaino baldų restauratoriai Matyta.lt kviečia prisidėti kuriant medienos tašelių ir likučių paveikslą

Dirbtuvių dalyviai kviečiami kurti ekologišką medinių tašelių ir skirtingų aukščių bei spalvų medienos likučių paveikslą. Ant tašelių  viršūnėlės lankytojai gali parašyti vieno žodžio palinkėjimą sau, “Heritas“ komandai ar visai Lietuvai.

Gegužės 4 d. (šeštadienis) 12:00 – 13:00, EHU, I a. Rekomenduojama šeimoms su vaikais nuo 3 metų, reikalinga išankstinė registracija.

Archeologijos kambarys

Archeologija – viena romantiškiausių ir paslaptingiausių mokslo šakų. Parodos metu Lietuvos archeologijos draugija kviečia atrasti bei smagiai ir įvairiapusiškai pažinti šį mokslą! Čia įsikūrusi archeologinių radinių pažinimo erdvė, edukaciniai užsiėmimai, kurių metu visi norintieji gali atlikti laboratorines užduotis, mokytis senovėje gyvavusių amatų ar tiesiog pabendrauti su archeologais, jų išklausinėti visko, kas rūpi!

ATPAŽINK – PAŽINK!

Tapkite archeologo asistentu! Ekspozicijos erdvėje laukia ne dinozaurai ir ne aukso luitai, o archeologiniai radiniai, dažniausiai aptinkami Lietuvoje vykdant archeologinius tyrimus bei atspindintys ilgą ir turtingą senovės žmonių gyvensenos raidą. Nepraleiskite progos pamatyti senovės žmonių pagamintų ir naudotų daiktų bei jų dalių: įvairių laikotarpių keramikos dirbinių, titnaginių ir kaulinių įnagių, odinių ar geležinių reikmenų, ir pasigrožėti ekspozicijos puošmena – tekstile.

Kartu su archeologais išmokite atpažinti ir pažinti archeologinius radinius, nustatyti ne tik jų paskirtį, bet ir pagaminimo laiką, naudojimo subtilybes ar net jų mados tendencijas! Ir visa tai – ne už stiklo muziejuje, o tiesiai iš archeologų rankų!

PAMATYK – PABANDYK!

Patikėkite, archeologai ne tik kastuvais mojuoja, jie naudoja ir įvairiausius modernius prietaisus, kruopščiai dirba laboratorijose ir valandų valandas modeliuoja informaciją palinkę prie kompiuterių. Archeologijos erdvėje visi kviečiami pažinti archeologijos mokslo tarpdiscipliniškumą, mokslinių laboratorijų erdvėje pabandyti tapti archeobotanikais ir išmokti atskirti įvairiausias augalų liekanas, pabūti zooarcheologais ir pažinti gyvūnų kaulus arba dendrologais, gebančiais atskirti medžių rūšis iš vaizdo per mikroskopą!

KLAUSK – SUŽINOK!

Viskas apie archeologiją po vienu stogu. Parodos lankytojai gali pasikonsultuoti su specialistais visais klausimais, susijusiais su archeologiniais tyrimais, jų poreikių nustatymu, metodikos parinkimu, teisiniu reglamentavimu, gauti kitą visiems projektų vystytojams ar paveldo objektų savininkams (valdytojams) būtiną informaciją. Informaciniame stende dirbantys specialistai stengiasi atsakyti į įvairiausius klausimus – tiek mokslinius, tiek kylančius iš smalsumo. Nepraleiskite progos betarpiškai pabendrauti su tyrėjais!

O jei pritrūks žinių pas mus – laukia archeologijos biblioteka!

Tai puiki galimybė susipažinti su archeologijos mokslu ir išsamiau pasidomėti įvairiomis šio mokslo sritimis. Kiekvienas archeologijos, istorijos ir Lietuvos nekilnojamojo paveldo gerbėjas čia ras informacijos apie archeologinius objektus, tyrimų rezultatus, taikomus metodus ir kitų įdomybių.

Gegužės 3 d. (penktadienis) 11:30-13:30, Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčia, I a.

Keramikos istorijos ir technologijos pristatymas „Kokius puodus žmonės lipdė ir ką su jais veikė Lietuvos senovėje“. Dalyvauja VšĮ Vilniaus puodžių cechas.

Gegužės 3 d. (penktadienis) 14:00-17:00, Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčia, I a. 

Lietuvos archeologinių odinių radinių tyrimų pristatymas. Čia bus mokoma atpažinti ir nustatyti skirtingų gyvūnų odos rūšis, identifikuoti dirbinių konstrukcijos detales, nustatyti jų fizinius parametrus, atlikti grafinius detalių piešinius pagal mokslininkų naudojamą metodiką. Supažindinama su archeologinių odinių radinių rekonstrukcijomis. Dalyvauja archeologas dr. Arūnas Puškorius.

Gegužės 3 d. (penktadienis) 17:00-19:00, Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčia, I a. 

Smulkiųjų stiklo dirbinių gamybos pristatymas. Bus pasakojama stiklo karolių ir kitų smulkių stiklo dirbinių istorija, demonstruojamos archeologinių tyrimų metu randamų radinių kopijos bei gyvai gaminami stiklo karoliai. Dalyvauja Daiva Tarailienė

Gegužės 4 d. (šeštadienis) 11:00-14:00, Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčia, I a.

Zooarcheologinės medžiagos interpretacijos, tyrimų metodų ir kaulinės medžiagos pristatymas. Paskaitos metu mokslininkai atskleis gyvūnų kaulų tyrimų galimybes, jų svarbą, kintančias ir tobulėjančias  metodikas tyrinėjant buvusių bendruomenių gyvenseną. Dalyvauja dr. Giedrė Piličiauskienė (Vilniaus universiteto Bioarcheologijos tyrimų centras) .

Gegužės 4 d. (šeštadienis) 14.00-17.00, Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčia, I a.

Archeobotanika ir dendrologija. Įvairiausių augalų ir medienos liekanų tyrimų metodikos ir galimybių pristatymas, medžiagos interpretacijos galimybių analizė, praktiniai užsiėmimai mikroskopo pagalba. Dalyvauja Vilniaus universiteto Bioarcheologijos tyrimų centro Archeobotanikos laboratorija, archeologas Kęstutis Peseckas.

Gegužės 4 d. (šeštadienis) 17.00-19.00, Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčia, I a.

Senosios kauladirbystės pristatymas. Trumpai supažindinama su amato istorija ir technologija, medžiagų pavyzdžiais bei  apžiūrimos įvairiausios rekonstrukcijos:  adatos, smeigtukai, pakabukai, karoliukai, šukos, druskinės, adatinės ir kt. Dalyvauja rekonstruktorius Tomas Abraitis.

© Copyright - Heritas