VDA Paminklotvarkos katedra: dirbtinis marmuras, skaljola, stiukas ir gipso liejiniai

VDA Paminklotvarkos katedra pristatys dirbtinio storasluoksnio marmuro ir skaljolos meno bei stiuko lipdybos ir gipso liejimo kūrybines dirbtuves. Tikimės, kad dirbtuvių metu įvyksianti pažintis su dirbtinio marmuro, skaljolos, gipso liejimo technikomis,  išbandžius įvairių dekoro elementų formavimą pačia archaiškiausia technika – lipdant vietoje iš stiuko,  suteiks puikią galimybę pažinti primirštus senuosius amatus ir dailės technikas bei įtrauks Jus raibuliuojančią formų ir spalvų erdvę.

  1. Dirbtinio storasluoksnio marmuro dekoro yra gausu Lietuvos bažnyčiose, jo pėdsakų randama ir buvusiose diduomenės rezidencijose, tačiau pati technika ir gamybos technologijos yra primirštos arba žinomos tik vyresnių restauratorių rate. Tuo tarpu, skaljolos dekoravimo būdas,  artimas dirbtinio marmuro technikai, suklestėjęs  XVI a. Florencijoje ir plitęs už jos ribų, Lietuvoje yra dar mažiau žinomas  ir tyrinėtas, nors šia technika dekoruotų kūrinių aptinkama.
  2. Stiukaspaslanki ir patvari medžiaga plastiniam dekorui lipdyti, buvo naudota jau senovės Egipte, Romoje. Pastatų dekoravimas, formuojant dekorą keliais sluoksniais iš stiuko, plito renesanso ir, ypač, baroko laikotarpiu. 1598 – 1620 m. itališkojo stiuko technika buvo puošiamos daugelis tuo metu Vilniuje  ir visoje Lietuvoje pastatytų bažnyčių.
  3. Gipsas – jau senovės graikų atrasta dar viena puiki statybinė ir skulptūrinė medžiaga. Gipsas (ir jo mišiniai) yra plastiška, lengvai formuojama (viena iš plačiausiai naudojamų) medžiaga įvairiomis technikomis dekoruojant pastatų interjerus. Gipso naudojimas lipdiniams tiražuoti (liejant formose), leidžia labai tiksliai atkartoti visas originalo – nulipdyto modelio subtilybes.
  4. Akmens restauravimas. Dirbtuvių metu dalyviai turės galimybę prisiliesti prie senųjų Bažnyčios akmeninių grindų restauravimo – apnašų valymo proceso. Sužinoti
    Grįžti į kūrybinių dirbtuvių puslapį.